Jis antradienį savo klausimus kels savivaldybės antikorupcijos komisijos posėdyje.

Tuo metu „Lietuvos energija“ teigia, kad visi susitarimai įgyvendinti skaidriai ir tai įrodantys dokumentai bus pateikti komisijai.

Anot A. Sekmoko, abejonių kelia tai, kad įgyvendinti atliekas ir biokurą deginsiančios jėgainės projektą buvo pasirinkta „Lietuvos energija“, o kitų energetikos bendrovių, tokių kaip „Danpower“, noras statyti elektrinę nebuvo įvertintas.

„Įžiūriu konkurencijos stoką. Konkurencija būtų atpiginusi projektą“, - Eltai teigė A. Sekmokas.

Apie 330 mln. eurų kainuosianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Pagal Lietuvos įstatymus numatyta, kad atliekų deginimo jėgaines privalo valdyti valstybei priklausančios bendrovės. Taigi, privačios bendrovės tokiuose projektuose gali būti tik mažaisiais partneriais, valdančiais iki 49 proc. akcijų.

Įžiūriu konkurencijos stoką. Konkurencija būtų atpiginusi projektą.

Tačiau A. Sekmokas taip pat abejoja ir dėl to, ar sostinės savivaldybė „Lietuvos energijai“ už tinkamą kainą perdavė Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TE3). Pastarąją „Lietuvos energija“ privalėjo perimti, nes kitu atveju savivaldybė nebūtų suteikusi leidimo statyti kogeneracinę jėgainę.

Pernai spalį dėl TE3 pasirašytoje sutartyje numatyta, kad ji perimama už 9,94 mln. eurų, o savivaldybės valdomi Vilniaus šilumos tinklai įgis teisę įsigyti iki 5 proc. kogeneracinės jėgainės akcijų.

Tarybos narys suabejojo ir dėl to, kaip bus nustatyta šilumos kaina. Pasak jo, remiamasi tuo, kad naujoji jėgainė šilumą gamins ne brangiau nei tą galėtų daryti vien biokurą deginančios jėgainės.

„Tačiau atliekos, kurios bus deginamos, nieko nekainuoja. „Lietuvos energija“ gaus pajamas už vartų mokestį. Kainų komisija turi įvertinti tokias nuostatas ir skaičiavimą“, - tikino A. Sekmokas.

Pats A. Sekmokas taip pat dalyvavo derinant susitarimą, tačiau prieš patvirtinant sutartį pernai balandį pasitraukė iš Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos.

„Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų vadovas Nerijus Rasburskis Eltai teigė, kad susitarimai vyko skaidriai ir įmonė antikorupcijos komisijai tai galės įrodyti.

„Visa medžiaga, kuria remiantis buvo atlikti vertinimai, bus pateikti komisijai. Mes laikomės pozicijos, kad tikrai skaidriai vyko. Juo labiau, Vilniaus šilumos tinklams buvo sudėtinga išlaikyti TE3, tai sudėtinga ir mums“, - Eltai teigė N. Rasburskis.

Jis tikino, kad TE3 likimas paaiškės tuomet, kai Energetikos ministerija, vykdydama elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarais projektą, apsispręs dėl Lietuvos elektros energetikos ateities.

„Iš principo Energetikos ministerija, kontaktuodama su Europos Komisija, turi nuspręsti, kaip užsitikrinsime elektros rezervą. Iš to ir bus aišku, ką daryti su trečiąja termofikacine elektrine, nes šiuo metu aišku, kad po 2020-ųjų dabartiniai joje esantys įrenginiai negalės veikti“, - tikino N. Rasburskis.

Savivaldybė ir „Lietuvos energija“ dėl projekto tarėsi dar nuo 2015 metų, tačiau preliminarų susitarimą pasiekti pavyko tik pernai pavasarį.

Vilniaus kogeneracinę jėgainę ketinama pastatyti 2019 metais. Skaičiuojama, kad dėl jos sostinės gyventojams atpigs šiluma.