Beveik visi miesto šachtiniai šuliniai yra užteršti bakterijomis, nitritais ir nitratais.

Julijanavoje gyvenanti Stasė prisipažino girdėjusi, kad šulinių vanduo gali kenkti sveikatai. „Todėl geriame virintą vandenį“, - kalbėjo ji. Gyventoja teigė nežinojusi, kad nitratai ir nitritai dėl to neišnyksta. „O ką daryti - parduotuvėje vandenį pirkti per brangu“, - mostelėjo ji ranka.

Vytautas Skaudickas sako, kad nebijo jokių teršalų. „Pažiūrėkite, koks skaidrus mano šulinio vanduo, o ir skonis nepalyginamas su tiekiamu hidrantuose“, - tvirtino jis.

Tačiau Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Virginija Grigaravičiūtė teigė, kad geras vandens skonis dar nereiškia, kad jis yra kokybiškas. „Tyrimai rodo, kad 80 proc. Kauno apskrities šachtinių šulinių yra užteršti įvairiomis bakterijomis, galinčiomis sukelti žarnyno infekcines ligas, - kalbėjo vedėja. – Daugelyje šulinių taip pat aptinkama nitritų ir nitratų.“

Apskrityje šulinių vandenį vartoja apie 120 tūkst. gyventojų. Iš jų nemaža dalis yra Kaune. Daugiausia šuliniai tiriami pagal pirminės sveikatos priežiūros centrų pranešimus. Ten dirbantys gydytojai turi paklausti nėščiųjų arba gimdyvių, ar jos vartoja šulinių vandenį. Paskui jų kiemuose apsilanko higienos specialistai ir paima mėginį ištirti vandens kokybę laboratorijoje. Ši paslauga tokioms šeimoms nieko nekainuoja, tačiau kitiems už tyrimus reikia mokėti – cheminė tarša nustatoma už 25,74 lito, mikrobiologinė – 17,80 lito.

„Nitratai nėra labai nuodingi, tačiau jie organizme virsta nitritais“, - pasakojo Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos paslaugų skyriaus vedėja Lina Krapavickienė.

Pasak specialistės, buvo nemažai atvejų, kai netikėtai pradėjusiems dusti vaikams reikėjo skubios gydytojų pagalbos. Užregistruota ir mirčių.

Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros docentas Bronius Kriščiūnas teigė, kad šulinių vanduo lengvai užteršiamas, nes gruntiniai vandenys teka vos 2 – 5 metrų gylyje. „Kartais užtenka ir kaimynų kieme įrengtos komposto duobės, nes dėl puvimo išsiskiria azotas, kuris skverbiasi į gruntą ir teršia požeminius vandenis“, - aiškino jis.