Išgriuvusios ir aplopytos šunų vedžiojimo aikštelių tvoros – Vilniaus gyventojų galvos skausmas. Norėdami apsaugoti aplink lakstančius vaikus, jie sąžiningai veda šunis pasilakstyti į voljerus, bet šių būklė saugumo vis tiek negarantuoja.

Nelaimė – tik laiko klausimas?

„Mes su vyru pasvarstėme ir norime pasiūlyti savo jėgomis prisidėti prie aikštelių tvarkymo kiekvienais metais. Tiktai nežinome, kur kreiptis. Gal kas padės?“ – viename tinklaraštyje, diskutuojant nusivylusiems šunų augintojams, rašo vilnietė.

Gyventojams ne tik trūksta oficialių šunų vedžiojimo aikštelių – jau dauguma esančių yra prastos būklės. Tačiau nors kiek geresnių sąlygų norintiems gyventojams aikšteles tenka tvarkyti savo jėgomis ir lėšomis.

„Prie Šv. Stepono, Gėlių ir V.Šopeno gatvių sankirtos yra graži ir rami pievelė. Ten turime renovuotą ir tvarkingą vaikų žaidimų aikštelę, o šalia – voljerą šunims pasilakstyti. Būtent dėl voljero būklės į Jus ir kreipiuosi“, – oficialioje sostinės mero Artūro Zuoko paskyroje socialiniame tinklalapyje neseniai pasiskundė vilnietė Aistė.

Pasak jos, voljero tvora, kuri turėtų atitverti šunis nuo praeivių ir ypač šalia žaidžiančių mažų vaikų, jau seniai nebeatlieka savo funkcijos: tvoros skylės pačių gyventojų užlopytos lentomis, skardomis ir panašiais dalykais, šunys kaišioja pro jas galvas. „Tik laiko klausimas, kada vienas koks pro skylę pralįs ir sukandžios bėgantį vaiką“, – įsitikinusi Aistė.

Vienintelė visame senamiestyje

Pasipiktinusi vilnietė pabrėžė, kad ši šunims vedžioti skirta aikštelė yra vienintelė visame senamiestyje. Aplinkiniai gyventojai, čia atvedantys savo augintinius, pasak Aistės, yra geranoriški, niekas specialiai tos tvoros neniokoja.

„Tiesiog reikia turėti omenyje, kad čia vedžiojami ne katinai, o šunys, ir jie mėgsta tvoras pataršyti, todėl tiesiog būtina aikštelę bent kartą per metus aptvarkyti. Jei tai nebus skubiai padaryta, per kelis ateinančius mėnesius skylės visiškai išsiplės, tvoros nebeliks, ir tada Jums gali rašyti mažų vaikų mamos, kurių atžalos nukentės nuo pabėgusių šunų“, – perspėjo susirūpinusi gyventoja.

Vilnietei užregistravus problemą internetu savivaldybės svetainėje, klausimą perėmė savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius.

Priklauso nuo sutarimo

Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos atsakingoji sekretorė Natalija Avtuško „Vilniaus dienai“ pasakojo, kad sostinėje labai trūksta šunų vedžiojimo vietų, o geros būklės yra tik vienetai.

„Tvorų daug kur net nėra, aikštelės užleistos, įranga sena, sulaužyta. Kita labai svarbi problema yra konteinerių šunų išmatoms trūkumas. Gyvenu prie Kalvarijų gatvės ir matau, kad žmonės tikrai sąžiningai vaikšto su maišeliais ekskrementams, bet konteinerių nėra. Tenka maišelius mesti į bendrus konteinerius ir taip pažeisti higienos reikalavimus – dėl to galima sulaukti ir baudos. Bet ką daryti, jeigu specialių konteinerių tiesiog nėra? Jeigu ne prie kiekvienos aikštelės, tai bent prie paprastų konteinerių jie galėtų stovėti“, – sakė N.Avtuško.

Kaip vieną geriausių pavyzdžių ji išskyrė Lazdynuose esančią aikštelę: „Mūsų dresuotojai, kurie naudojasi ta aikštele, puikiai sutaria su vietos seniūnija. Tačiau patiems reikia ją valyti, žolę šienauti. Ir savivaldybė seniūnijos paklausia, ar viskas gerai toje aikštelėje.“

Vilniuje iš viso yra 38 oficialios šunų vedžiojimo aikštelės. 2009 m. jų buvo 41.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Komunalinio ūkio poskyrio vyriausiasis specialistas Saulius Valickas:

- Ar tas voljeras kada taisytas ne tik gyventojų jėgomis?

- Šopeno g. 3 – Gėlių g. (kalnas) šunų vedžiojimo aikštelės naujas aptvėrimas (metalinio tinklo tvora) buvo įrengtas prieš 5 metus. Vėliau pagal poreikį šį aikštelė ir kitos Vilniaus mieste esančios šunų vedžiojimo aikštelės buvo remontuojamos.
Atsižvelgiant į turimą finansavimą, jau 3 metus šunų vedžiojimo aikštelėse atliekamas tik smulkus remontas.

- Kiek metų jis jau ten yra?

- Šopeno g. 3 – Gėlių g. (kalnas) aikštelė šunims vedžioti įrengta apie 8 – 9 metus. Pradžioje buvo įrengtas medinis aikštelės aptvėrimas.

- Yra tokių šunų vedžiojimo vietų ir kitur, pavyzdžiui, Vingio parke – ar tikrinama jų būklė?

- Šunų vedžiojimo aikšteles tvarko teritorijų sanitarinį valymą ir želdinių priežiūros paslaugas atliekančios bendrovės, tačiau jos atlieka tik smulkų aikštelių remontą.

Vietinės rinkliavos už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose surenkama kasmet apie 200 tūkst. litų, taigi apie 17 tūkst. litų per mėnesį. Už rinkliavą gautos pajamos įskaitomos į Savivaldybės biudžetą ir naudojamos patvirtintoms programoms finansuoti, todėl lėšų panaudojimas nėra tikslinis.

Jos naudojamos su gyvūnais susijusioms reikmėms, tačiau jų nepakanka (vieni šunų savininkai neregistruoja savo gyvūnų, taip nemokėdami rinkliavos, kiti, užregistravę savo gyvūnus, neapmoka gaunamų sąskaitų) finansuoti aikštelių šunims vedžioti remonto darbams, dėžių šunų ekskrementams surinkti įsigijimui ir įrengimui, beglobių gyvūnų gaudymo, jų priežiūros, karantino gydymo, gyvūnų registravimo ir identifikavimo administravimo paslaugoms, todėl kai kurios išvardintų paslaugų dotuojamos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

- Gyvūnų laikymo taisyklėse numatoma, kad „Šunų vedžiojimo aikštelėse šunys gali būti palaidi, [...] jeigu šunų vedžiojimo aikštelė yra visiškai uždara“. Voljerą turinti aikštelė, bet skylėta tvora, yra visiškai ar nevisiškai uždara?

- Jei šunų vedžiojimo aikštelės aptvėrimas yra skylėtas, tai aikštelė nėra visiškai uždara, todėl šuo aikštelėje neturėtų būti palaidas.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintas gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles (26 punktas):

26. Šunų vedžiojimo aikštelėse šunys gali būti palaidi, tačiau asmenų prižiūrimi tik esant visoms šioms sąlygoms:

26.1. šuniui uždėtas antsnukis, jei šunų yra daugiau nei vienas. Antsnukis gali būti nededamas, jei aikštelėje esančio kito šuns savininkas tam neprieštarauja arba kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus;

26.2. asmuo garantuoja ir atsako, kad šuo nekels grėsmės ir niekam nepadarys žalos;

26.3. šunų vedžiojimo aikštelė yra visiškai uždara;

26.4. šuo dėl savo dydžio ar kitų savybių negali pabėgti iš šunų vedžiojimo aikštelės.

Šunų vedžiojimo aikštelių sąrašas pagal seniūnijas:

Antakalnio seniūnijoje:
1. P. Vileišio g. prie M. Daukšos vidurinės mokyklos
Fabijoniškių seniūnijoje:
2. Fabijoniškių g. 15 ;
3. L. Giros g. 121 (prie autobuso žiedo)
Justiniškių seniūnijoje:
4. Taikos g. 157
Grigiškių seniūnijoje:
5. Šviesos g. gale 9
Rasų seniūnijoje:
6. Peteliškių g. 11
Karoliniškių seniūnijoje:
7. I. Šimulionio – V. Vaitkaus g. sankirtoje;
8. Sietyno g.
Lazdynų seniūnijoje:
9. Lazdynėlių g.;
10. Architektų g. 176
Naujamiesčio seniūnijoje:
11. Amatų g. prie Nr. 6
Naujosios Vilnios seniūnijoje:
12. Parko g. 23 (už parduotuvės)
Pašilaičių seniūnijoje:
13. Medeinos g. 25;
14. Medeinos g. 1;
15. Gabijos g. 23;
16. Gabijos g. 65;
17. Žemynos g. 15
Pilaitės seniūnijoje:
18. Smalinės g. prie miško.
Senamiesčio seniūnijoje:
19. Šopeno g. 3 – Gėlių g. 7 (kalnas)
Šeškinės seniūnijoje:
20. Buivydiškių g. 19;
21. Čiobiškio g. 2;
22. Čiobiškio g. 16;
23. Šeškinės g. 45A;
24. Gelvonų g. 1A
Šnipiškių seniūnijoje:
25. Ozo – Tauragnų g. sankirtoje
Verkių seniūnijoje:
26. Ateities g. 1;
27. Žaliųjų Ežerų g. 5;
28. J. Kairiūkščio g. šalia Nr. 2.
29. Geležinio Vilko g. – Didlaukio g. sankirtoje
Vilkpėdės seniūnijoje:
30. M. K. Čiurlionio g. prie Vingio parko;
31. Skroblų g. tarp namų Nr. 5 ir Nr. 7
Viršuliškių seniūnijoje:
32. Lūžių parko pakraštyje (prie laiptų į Justiniškių g.);
33. Viršuliškių skvero pakraštyje (prie Laisvės pr.)
Žirmūnų seniūnijoje:
34. Šeimyniškių g. 30.
35.Šalia Žirmūnų g. 93;
36. Žirmūnų g. 55;
37. Žirmūnų g. 1D (po Šilo tiltu)
Žvėryno seniūnijoje:
38. Vytauto g. 1 ( šalia Pedagoginio universiteto stadiono)