Suomių valdomos bendrovės norą Kaune statyti termofikacijos elektrinę kol kas geranoriškai pasitinka ir miesto valdžia, ir "Kauno energija".

Bendradarbiavimui neprieštarauja

"Kauno diena" rašė, kad suomių valdoma bendrovė "Fortum Heat Lietuva" išreiškė norą Kaune statyti naują termofikacijos elektrinę, kuri galėtų būti kūrenama biokuru ar buitinėmis atliekomis.

Miesto meras Andrius Kupčinskas yra sakęs, kad pasiūlymas yra svarstytinas, tačiau jį vertinti dar anksti. Bendrovės rašte užsimenama, kad 30 proc. naujos elektrinės galėtų priklausyti "Kauno energijai". Užvakar ši informacija pristatyta "Kauno energijos" stebėtojų tarybai.

"Ne mūsų kompetencija priimti kažkokius su tuo raštu susijusius sprendimus, bet su informacija buvo supažindinti tarybos nariai. Nė vienas jų nepasisakė prieš bendradarbiavimą, visi mano, kad tai potencialus partneris, bet tegul šiuo klausimu dirba "Kauno energijos" valdyba", – vakar kalbėjo stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna.

Savo nuomonę dėl galimo bendradarbiavimo su "Fortum Heat Lietuva" rytoj galės išreikšti ir Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos nariai. Pirmiausia laukiama politinio pritarimo, o detalių skaičiavimų gali būti imtasi vėliau.

Kaina – apie 95 mln. eurų

Pirminiais apskaičiavimais, suomių valdoma bendrovė elektrinę Kaune galėtų pastatyti už 90–95 mln. eurų, tačiau galimi įvairūs pigesni ir brangesni variantai.

"Jeigu statyba vyktų plyname lauke, kaina būtų viena. Jeigu jau esančioje bazėje – pastatytų pigiau, jei būtų nutarta deginti ir atliekas – brangiau. Bet apie visa tai dar labai anksti kalbėti. Pirmiausia reikia užsakyti studiją", – aiškino J.Koryzna.

"Fortum Heat Lietuva" siūlytų elektrinę statyti dabartinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. Dėl to sumažėtų statybos išlaidos, tačiau pagrindiniai šilumos vartotojai – miegamieji Kauno rajonai būtų gana toli.

Konkurencija kainos nesumažintų?

"Ši Skandinavijos kompanija yra gerai žinoma, dirba ir Rusijoje, ir Lietuvoje, tad jų susidomėjimas Kauno rinka yra sveikintinas. Bet jų pasiūlymas kol kas yra tik politinis, be rimto ekonominio skaičiavimo, todėl jį vertinti dar anksti, tegul jį vertina tie, kurie gavo", – kalbėjo "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas.

Apie susidomėjimą šilumos ūkiu Kaune miesto valdžiai pareiškė ne tik suomiai, bet ir estai. Kaune lankęsis Estijos ambasadorius Lietuvoje Tiitas Naberis ir "Estijos energijos" atstovai domėjosi Kauno energetikos ūkiu, komunalinių atliekų tvarkymu, centralizuoto šildymo sektoriaus plėtra.

Estai ir suomiai turėtų tapti "Gazpromo" konkurentais. Rusijos bendrovė ne vienus metus kalba apie ketinimus už milijardą litų statyti naują elektrinę Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) teritorijoje. Kalbama, kad dviejų naujų rinkos žaidėjų atsiradimas tarp jų padidintų konkurenciją ir leistų išvengti monopolijos, tačiau KTE direktorius Antanas Pranculis tvirtino, kad konkurentai su savo elektrinėmis negali patenkinti miesto poreikių, o jų projektų įgyvendinimas kainuotų daug brangiau, tad šildymas dėl konkurencijos vartotojams tik brangtų, bet nepigtų.

"Kauno energija" iki 2018 m. yra įsipareigojusi mažiausiai 80 proc. energijos pirkti iš "Gazpromo" valdomos KTE. "Gazpromo" atstovai yra sakę, kad iki to laiko pastatytų naują 350 megavatų galios elektrinę. Suomių bendrovės siūlomos elektrinės galia būtų gerokai mažesnė.