Stojo ginti medžių

Protestai kilo spontaniškai – gyventojai apie kirtimus sužinojo tik pamatę savo akimis, mat informacinius stendus apie kvartalo renovaciją jeigu ir pastebėjo, tai vargu ar įžiūrėjo apačioje priklijuotą juostelę, kad projekto metu bus kertami 284 medžiai. Viešą pranešimą apie tai savivaldybė išplatino tik medžių pjūties išvakarėse. O darbininkai sukosi taip spėriai, kad per dvi dienas pašalino 149 medžius.

Žirmūnų gyventoja Rūta su kolege Tuskulėnų g. bandė ginti medžius, tiesiog atsistojusios po liepomis ir filmuodamos darbininkų veiksmus. Vėliau atvyko ir policija, bet jokių priemonių prieš kelias protestuotojas nesiėmė, tik užsirašė asmens duomenis.

"Gyvų gynėjų prie medžių buvo nedaug – gal informacijos per mažai, be to, daugumai žmonių darbo valandos. Bet manau, ir mūsų kelių užteko atkreipti dėmesį, kad ir kiti pagal savo galimybes rašytų raštus ir skambintų į savivaldybę", – įspūdžiais dalijosi Rūta.

Tą pačią dieną už infrastruktūrą atsakingas Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas, reaguodamas į gyventojų skundus, sustabdė kirtimus, ir valdžios atstovai pradėjo kalbėtis su bendruomene. Per mikrorajoną pražygiavo "Vilniaus plano" ir "Vilniaus vystymo kompanijos" komisija, aiškindama nepatenkintiesiems, kad kertami tik pasiligoję ir keliantys pavojų medžiai. Žmonėms parodžius storiausius kelmus, kurie yra be jokio puvinio, atsakymas buvo paprastesnis – jie trukdo tiesti požemines komunikacijas ar pėsčiųjų ir dviračių takus. Tiesa, antrąją kirtimų dieną savivaldybė perrašė savo anksčiau išplatintą pranešimą, kad Žirmūnų trikampyje suplanuota kirsti jau ne 284, o tik 165 medžius.

Klastos nėra?

Žmonės vis tiek įžvelgė klastą, mat klerkai vengė tiesių atsakymų, kaip galėjo nutikti, kad 120 medžių, kuriems jau buvo pasirašytas nuosprendis, staiga nuspręsta palikti gyvus. Rūta su bendraminčiais gerą pusdienį vaikštinėjo po "nusikaltimo vietas" ir matavimo juosta matavo bei fotografavo kelmus, nes įaudrinti medžių gynėjai svarstė net kreiptis dėl žalos atlyginimo už nupjautus sveikus medžius. Ko gero, ne be reikalo, nes kitą savaitę buvo sunaikinti ir kelmai.

"Mūsų rajone yra ne tik Žirmūnų trikampio projektas, – atkreipė dėmesį Rūta. – Jau pradėtas įrengti dviračių takas Apkasų gatvės atkarpoje, statybos darbų laukia ir Žalgirio bei Rinktinės gatvės, kuriose taip pat mažinant miesto želdinius bus įrengiami dviračių takai. Taigi, neaišku, koks skaičius medžių bus sunaikintas."

Sostinės vicemeras Vytautas Mitalas, B. Barausko nuotr.

Tačiau vicemeras V.Mitalas tvirtino, kad jokios klastos nėra – tiesiog infrastruktūros projektai peržiūrimi, kad būtų išsaugota miesto žaluma: "Apkasų g. tiesiant dviračių taką vietoj anksčiau numatytų kirsti 20 medžių bus nukirsti 3. Viena kaukazinė slyva, pažeista puvinio. Pavojinga, džiūstanti robinija bei pavirtusi, išpuvusi, avarinės būklės drebulė. Vieną drebulę genėsime dėl būsimųjų dviratininkų saugumo. Visi kiti medžiai bus išsaugoti pakeitus infrastruktūros sprendinius, o pabaigus projektą toje vietoje pasodinsime naujų."

Pasak vicemero, iš naujo vertinami ir Rinktinės g. dviračių tako sprendiniai (ten buvo numatyta kirsti 39 medžius ir nė vieno neatsodinti): peržiūrimi numatomi tiesti takai, kai kur jie gali būti siaurinami, išsaugant medžius. Be to, V.Mitalas informavo, kad savivaldybėje pradėta rengti Vilniaus miesto želdinių politika, siekiant užtikrinti, kad Vilniuje žalias rūbas būtų saugomas ir gausinamas, o visi nauji projektai yra šiuo požiūriu kritiškai įvertinami, tariamasi su visuomene ir atsižvelgiama į miestiečių nuomonę.

Bendruomenių pergalės

Sostinės valdžia, ko gero, ima suvokti, kad slapčiomis visų medžių neiškirs ir parkų trinkelėmis neišklos. Mat bendruomenės, pasiekusios kai kurių projektų peržiūrėjimo ar net sustabdymo, tampa drąsesnės ir aktyvesnės.

Pernai visuomenė ir architektūros specialistai sukritikavo Reformatų skvero atnaujinimo projektą. Savivaldybė iš pradžių gynėsi, bet vėliau sutiko surengti viešą susitikimą, per kurį žmonės, be kita ko, abejojo, ar išties reikia iškirsti 67 medžius iš 264, augančių projekto plote. Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija dar kartą apžiūrėjo kiekvieną sodo medį ir galų gale buvo pasiektas susitarimas. Atnaujintas Reformatų sodo tvarkymo projektas numato šalinti tik 37 medžius, kurie per tankiai susodinti, o likusieji bus genėjami, sukuriant medžiams galimybę vystytis.

Pergalę pasiekė ir antakalniečių bendruomenė, šį pavasarį sukilusi prieš 300 medžių kirtimą Sapiegų parke, norint ten įrengti baroko stiliaus parką su gėlynais. Peržiūrėjusi projektą, savivaldybė nusileido, kad būtų šalinami 193 medžiai, pusė iš jų – iki 30 cm storio, o brandūs – jei kelia pavojų parko lankytojams. Tačiau Antakalnio bendruomenė nesutiko paaukoti ir 193 medžių, tvirtino, kad savivaldybė neatsižvelgė į jos siūlymus, neatliko želdinių būklės tyrimo. Į ginčą įsikišo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, davęs dvi savaites miesto valdžiai ir gyventojams susitarti, priešingu atveju Aplinkos ministerija neskirs 0,4 mln. eurų finansavimo parko atnaujinimo projektui. Galų gale savivaldybė pripažino, kad atkurti barokinį parką, apie kurį labai mažai žinoma, nėra geriausias sprendimas. O prieš porą savaičių atskriejo žinia, kad dėl Sapiegų parko savivaldybė organizuos kraštovaizdžio architektūros konkursą, kurio esmė – respektuoti istorinį barokinį parką esamo parko audinyje.

Deja, Trakų Vokės dvaro parke užkirsti kelio medkirčių pjūklams nepavyko nei vietos bendruomenei, nei Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžiui. Per 300 šimtamečių liepų iškirsta legendinio prancūzų botaniko Edouardo Francois Andre įkurtame parke, ir teismas šio barbariškumo nestabdė, nes medžiai esą buvo ligoti. Vietoj sunaikintų Trakų Vokės dvaro parke bus atsodinti 500 medžių, be to, dvi alėjos iš penkių, kur medžiai geros būklės, paliktos žaliuoti.

Kompetencijos spragos

– Iš kur atsirado ta nauja mada, kai, renovuojant miesto parkus ar kitas viešąsias erdves, pradedama nuo brandžių medžių pjovimo? – "Vilniaus diena" teiravosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto prof. Gintaro Stauskio.

– Deja, mūsų samprata apie kraštovaizdį yra savotiška, galbūt sąlygota didelio atsilikimo per sovietmetį, bet, kita vertus, gal tokį požiūrį lemia ir tai, kad mes gamtos turime dar labai daug ir manome, kad su ja galime elgtis bet kaip, nes vis tiek jos užteks. O pagal šiuolaikines praktikas, kurios taikomos save gerbiančiuose miestuose, esamo daikto išsaugojimas yra pirmoji užduotis – ar tai būtų pastatas, ar šaligatvis, ar juolab medis. Pirmasis vertinimas – galbūt nebūtina sunaikinti, padaryti kažką kitaip ir už tai gauti savo atlygį. Galbūt galima apsieiti su nedidelėmis intervencijomis, bet daiktą palikti – taip būtų išsaugoma ir laiko dimensija (nes kažkas tai sukūrė anksčiau ir nebūtinai darė blogai), o kartu atnaujinti ir pritaikyti šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Čia Lietuvoje yra didelė spraga.

– Ar ne paradoksalu, kad Europoje ir pasaulyje požiūris į kraštovaizdžio formavimą, miestų žaliąsias erdves kitoks, bet ES finansuoja projektus, kurie nušluoja medžius, o vietoj žalumos pasiūlo trinkelių aikštes?

Europa niekada mums nesakė, kad prie istorinio pastato senamiestyje būtinai reikia viską išgriauti, išlupti akmenis ir užbetonuoti arba iškloti raudonomis trinkelėmis.

– Europa niekada mums nesakė, kad prie istorinio pastato senamiestyje būtinai reikia viską išgriauti, išlupti akmenis ir užbetonuoti arba iškloti raudonomis trinkelėmis. Tai yra mūsų pačių sprendimai, kuriuos rengia kažkokie specialistai, kiti specialistai derina leidimus. ES tiesiog pasitiki – jeigu jūs norite tokios tvarkos, tai ir darykite. Bet mūsų ir valdžia, ir visuomenė kartais tų lengvų pinigų tiesiog demoralizuojama. Kai gyvename kukliai, iš savų lėšų, darome tik tai, kas būtina, kas neišvengiama. O čia atsiranda pinigai, ir juos reikia žūtbūt paimti – užtat ir nesusivaldome, ir atsiranda neracionalūs sprendimai viską, kas sena, griauti, pjauti ir vietoj to statyti bet ką.

– Vieni jautriausių momentų būna, kai susiduriame su infrastruktūriniais dalykais – po šaligatviu yra požeminės komunikacijos, o mes norime išsaugoti ir ant to šaligatvio augantį medį.

– Mūsų normatyvai sako, kad virš komunikacijų medžiai augti negali, tada prasideda jų stumdymas, niokojimas. O iš tiesų esama technologijų, kurios leidžia ir medžiams augti, ir šalia jų arba po jais nutiesti kabelius, tik tos technologijos pas mus dar nenaudojamos. Iš tiesų negalime miesto žemės tiek išplėsti, kad ten sutilptų ir naujas 2 m pločio dviračių takas, ir medžių juosta, ir dar naujos komunikacijos. Reikia tiesiog mėginti derinti visus šiuos sprendinius tarpusavyje, bet čia reikalinga kompetencija. O mūsų specialistų kompetencija skirtingų sluoksnių: gerai mokame daryti tai, ką aš vadinu "pagražinti Lietuvą" – įrengti naujų skverų, gėlynų, nutiesti naujų takų tuščioje vietoje. O kai prasideda susikirtimai su jau esama infrastruktūra, kai reikia derinti skirtingus sprendinius, naudoti skirtingas technologijas, čia tikrai esama kompetencijos spragų. O jeigu teritorija dar turi ir istorinį kontekstą, istorinės atminties žymių, tokiems uždaviniams spręsti reikia labai aukšto lygio specialistų.

Lietuvoje tokie specialistai – kraštovaizdžio architektai – šiuo metu nerengiami. Ši specialybė buvo Vilniaus dailės akademijoje nuo sovietmečio iki 1993 ar 1995 metų, paskui Klaipėdos universitetas turėjo tokią studijų programą, bet ir ten nesėkmingai baigėsi – užsienio ekspertai atsisakė ją akredituoti.

VGTU esame parengę naują kraštovaizdžio architektūros studijų programą, jau kitais mokslo metais priimsime studentus. Programą rengėme kartu su užsienio ekspertais ir orientuojamės ne tik į Lietuvos rinką, bet ir visą regioną. Norime, kad studentai gautų tokias žinias, kokios reikalingos dirbti šiandien mūsų aplinkoje.

Įstatymas įstrigęs

Skandalai dėl kertamų medžių krečia ne tik Vilnių, bet ir Šiaulius, Kauną, Panevėžį, Radviliškį. Bendros kalbos su vietos valdžia nerandantys visuomenininkai prisibeldė ir iki Seimo. Aplinkos komiteto nariai staiga susizgribo, kad jau pusantrų metų stalčiuose guli Želdynų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyti pokyčiai užtikrintų didesnį gyventojų įtraukimą visose projektų stadijose, konkrečius reikalavimus privalomai želdynų būklės ekspertizei ir kt.

Šį projektą dar 2018 m. gegužę pateikė Seimo nariai Kęstutis Bacvinka ir K.Mažeika, po pateikimo jam buvo pritarta, bet komitete jis net nepradėtas svarstyti. Mat laukiama alternatyvaus projekto, kurį nuo 2017 m. rengia Aplinkos ministerija – šis dar neperėjęs Vyriausybės "filtro".

Praėjusį trečiadienį Seimo Aplinkos komiteto nariai mėgino nupūsti dulkes nuo savo kolegų parengto dokumento, bet apsiribojo klausymais, į kuriuos pasikvietė ir želdynų apsaugos specialistus.

Būtinai reikia užkamšyti įstatyme visas landas, kad be visuomenės pritarimo nepraeitų nė vienas toks projektas.

Posėdžio dalyvius gerokai nustebino vieša paslaptis, kurią atskleidė Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos vyresnysis specialistas Albinas Morkūnas – valstybinę kontrolę vykdanti institucija 12 pastarųjų metų nežino, ką kontroliuoja, mat nė viena šalies savivaldybė nėra inventorizavusi savo želdinių.

"Tai valstybės turtas, bet mes nežinome, kiek jo turime, nors lėšos želdinių duomenų bazėms sukurti savivaldybėms buvo skirtos, – sakė specialistas. – Kaip mums ginti viešąjį interesą, kai žmonės skundžiasi, kad leidimai kirsti išduodami neteisėtai, bet neįmanoma patikrinti, ar medis, leidime nurodytas kaip keliantis pavojų, iš tikrųjų yra sveikas ir neišpuvęs?"

A.Morkūnui pritarė parlamentaras Linas Balsys, akcentuodamas, kad Aplinkos ministerija per ilgai užtruko rengdama "universalų" įstatymo projektą: "Būtinai reikia užkamšyti įstatyme visas landas, kad be visuomenės pritarimo nepraeitų nė vienas toks projektas. Neužtenka sprendimų teises palikti savivaldai, nes matome, kuo tai baigiasi: atsiranda politinis interesas įsisavinti ES pinigus, įvairios firmos ir firmelės parengia projektus, numatančius išnaikinti želdynus, randa ir ne vieną aplinkosaugininką, kuris padeda parašą ir suranda "mokslinį" pagrindimą kirsti. Kas iš to, kad vietoj nukirstos liepos bus pasodintas naujas šermukšnis, kuris tik po 50 metų galbūt pradės teikti naudą miestui."