Užteks laukti ir svajoti – su žiemos pradžia prasidėjo ir šventės. Šeštadienio vakarą į Katedros aikštę, atrodo, atėjo visas Vilnius.
Pažliugusiu Gedimino prospekto grindiniu Arkikadedros link iš lėto žingsniuoja žmonių grupelės. Iš pradžių – maždaug po tris ar penkis vienos kompanijos keleivius.
Prie Lukiškių aikštės grupelės nejučia jungiasi į būrius, kurie prie perėjos laukiant žalio šviesoforo signalo virsta moksleivių klasėmis, išsiruošusiomis, tarkime, į Nacionalinį dramos teatrą. Tik šįkart tie „moksleiviai“ žingsniuoja ne poromis, bet chaotiškai – kaip kuriam patogiau. Todėl, žiūrėk, kuris nors verždamasis į priekį užkliudys petį, stumtelės ar paslydęs šliūkštelės šlapio purvo. Paskui, žinoma, atsiprašys.
Gedimino prospekto dalyje ties Savivaldybės aikšte žmonių srautas išsiplečia taip, kad į teatrą, rodos, žygiuoja jau ne klasė, bet visa mokykla.
Tolydžio artėjant link Katedros aikštės tų mokyklų skaičius auga. Galima sakyti, eini jau ne savo kojomis, bet inertiškai plauki su minia. Prieš akis – tai, kas vadinama žmonių jūra.
Miestas staiga nušvito
Kiek tūkstančių vilniečių ir miesto svečių šeštadienio vakarą suplūdo į pagrindinės šalies eglės įžiebimo šventę, sunku suskaičiuoti. Aišku viena: gatvėse šalia Katedros aikštės šeimininkavo žmonės, ne mašinos. Nors šviesoforai veikė, niekas jų nepaisė. Puškavo – taip bene taikliausiai būtų galima apibūdinti Užupio pusėn riedėjusių 10 ir 11 maršrutų autobusų greitį. Vėžlio greičiu jie kantriai yrėsi per laukimu gyvenančią minią.
Ko laukė žmonės? Visi kaip vienas atsakydavo: šviesos, spindesio, fejerverkų. Iš tiesų, miestui to labai trūko.
Įdomu, ar pagrindinis miuziklo „Kaip Rapolas Kalėdų eglę įžiebė“ herojus Rapolas Tamuliūnas supranta, kokią galią iš tikrųjų turėjo jam fokusininko dovanotas stebuklingasis žaislas. Spektaklį žiūrėję žmonės, ko gera, negalvodami atsakytų: būtent jis mažam berniukui padėjo nugalėti piktąją pūgą ir įžiebti eglę, simbolizuojančią džiaugsmą, gerumą ir draugystę.
Tačiau į ceremoniją minėtu maršrutu pėstute atkeliavę miestiečiai žino: Rapolas uždegė ne tik eglės viršūnėje pūpsantį angelą ir lankus, bet ir Gedimino prospekto puošmenas.
Iki tol buvęs niūrus ir pilkas prospektas staiga sužaižaravo. Atgijusių girliandų blykstės nustelbė ir pažliugusį gatvės grindinį, ir šventiškai dar nepasipuošusias parduotuvių vitrinas. Vilnius prapliupo plojimais.
Tamsą sklaidė švenčių dvasia
„Kalėdos vėl sugrįžta“ – aidint iškilmingam muzikinio spektaklio ritmui šeštadienį ošė sausakimša Vilniaus arkikatedros aikštė.
Danguje ėmus pokšėti fejerverkams į Kalėdų eglės įžiebimą suplūdę vilniečiai ir miesto svečiai visiškai atsipalaidavo.
Stebėdami reginį jie tarsi burtą kartojo eilutę iš miuziklo. „Kalėdos vėl sugrįžta“ – krykštavo vaikai ir kiek santūriau, beveik po nosimis murmėjo suaugusieji.
Žmonių uždegtos šaltosios ugnelės, į dangų paleisti balionai, nosį kutenantis kukurūzų spragėsių ir cukraus vatos kvapas, vaikų rankose įvairiomis spalvomis žybsinčios lazdelės – to užteko, kad į iki tol tamsų miestą atskrietų švenčių dvasia.
Gera nuotaika – ilgam
„Varom iš čia!“ – vos nusifotografavę prie įžiebtos eglės vieni kitus ragino šeimos nariai. Visi norėjo kuo skubiau ištrūkti iš minios spūsties: prasidėjo šiurkštaus kojų mindymo etapas. Šįkart – be atsiprašinėjimo.
Vadinasi, erzeliui prasidėjus šventė baigėsi? Ne. Žmonės išsibarstė po senamiesčio gatveles: kas sugužėjo į kavines, kas su šampano buteliu rankose patraukė į skverus. Šventinė nuotaika nedingo net Pilies gatve užkopus iki miesto Rotušės, kur aikštės centre pastatyta eglė dar tik laukia savo valandos: eglišakiais uždengta vos pusė geležinio jos karkaso.
Gedimino prospekto dalyje nuo Lukiškių aikštės link Seimo rūmų gatvės papuošimai kažkodėl irgi nebuvo uždegti – kaip visada tą miesto dalį kaustė sąstingis.
Grįžus į miegamuosius rajonus artėjančias šventes priminė nebent viena kita snaigė, puošianti prekybos centrų fasadą. Tačiau tie, kurie eglės įžiebimo ceremoniją stebėjo ne per televiziją, į namus, ko gera, parsivežė šventinę nuotaiką.
Matyt, tą ir turėjo mintyje CNN korespondentas R.Questas, kalbėdamas apie bendruomenės jausmą.
Naujausi komentarai