Ant Tauro kalno verdančios statybos iš prestižinio namo Vilniaus centre išginė televizijos laidų vedėjos Daivos Tamošiūnaitės–Budrės šeimą. Svajonių namas jai tapo svetimas.
Šiuo metu D.Tamošiūnaitė–Budrė su šeima gyvena Naujamiestyje esančioje Z.Sierakausko gatvėje. Televizijos žvaigždė atvira: į šį būstą ji persikėlė, bėgdama nuo statybų, prasidėjusių kone jos buto M.Valančiaus gatvėje prieangyje.
Keletą metų vadinamajame Saulėgrąžų name gyvenusi moteris sakė, kad Taurakalnyje ėmus šeimininkauti statybinei technikai namas prarado unikalią savo aurą, o jo gyventojai – ramybę.
Vienas iš devynių Saulėgrąžų namo butų ir dabar tebepriklauso D.Tamošiūnaitei–Budrei. Tačiau televizijos laidų vedėja abejoja, ar kada nors panorės čia sugrįžti.
Sunku patikėti, nes 1903 metais statytą dviaukštį Saulėgrąžų namelį svajonių namu vadino kone kiekvienas M.Valančiaus gatvės praeivis. Gyventojai prisimena, kaip kitoje gatvės pusėje sustoję žmonės gėrėdavosi autentiška namo architektūra, jų akį traukė saulėgrąžas imituojantys lipdiniai, stogeliai, balkonėliai.
„Taip buvo iki statybų invazijos. Dabar namas iš visų pusių apstatytas taip, kad iš jo pavogta visa dvasia“, – apgailestavo D.Tamošiūnaitė-Budrė.
Įstatymas – aukštyn kojom
Vilniaus architektūrinio paveldo saugotojai irgi pripažįsta – Saulėgrąžų namą prarijo aplinkui dygstantys marmuriniai milžinai: „Taurakalnio perlai“ ir „Taurakalnio namai“. Be to, šimtametis paminklas atsidūrė netikėtai dviem aukštais ūgtelėjusio kaimyninio namo šešėlyje.
„Naujamiestis, kaip urbanistikos paminklas, yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Siūlėme jį įrašyti ir į valstybės saugomų vertybių registrą, bet tam, matyt, pritrūko politinės valios, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. – Paaukštinus greta stovintį pastatą akivaizdžiai nukentėjo architektūrinė Saulėgrąžų namo vertė, į blogąją pusę pasikeitė bendras gatvės veidas.“
Nors V.Karčiauskas neigiamai vertina siekius bet kokia kaina tankinti ir aukštinti pastatus, tačiau prisipažino, kad šis procesas – sunkiai valdomas.
„Kontroliuoti statybas savivaldybei labai sudėtinga, nes paveldosauginių reikalavimų nekilnojamojo turto projektų valdytojai dažniausiai nepažeidžia, turi būtinus leidimus, dokumentus“, – kalbėjo V.Karčiauskas.
Dėl susiklosčiusios situacijos architektūrinių paminklų sergėtojai kaltina 2004 metais priimtą Nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymą. „Drįsčiau teigti, kad paveldosaugos sistemą jis apvertė nuo kojų ant galvos. Dažnai jaučiamės bejėgiai, nes iki šiol nėra parengta daugybės būtinų poįstatyminių aktų, kad tas įstatymas veiktų“, – rankomis skėsčiojo dėl miesto kultūros paveldo susirūpinęs V.Karčiauskas.
Gyvena prisiminimais
Kol paminklosaugininkai bergždžiai ieško problemų sprendimo būdų ir kritikuoja tankėjančio miesto vaizdą, Saulėgrąžų namo gyventojai jaučiasi tarsi statybų skruzdėlyne.
77 metų Valentas Luneckas, įsikūręs antrajame Saulėgrąžų namo aukšte, prisiminė pirmuosius gyvenimo čia metus.
„Atsikrausčiau 1970–aisiais. Nemeluosiu: pusmetį negalėjau atsigrožėti Vilniaus panorama. Būdavo, užgesinu vakare šviesą ir žiūriu į miesto žiburius. Net į paradus neidavau – viską pro buto langą matydavau“, – pasakojo V.Luneckas.
Bėgant laikui panoramą ėmė užstoti Tauro kalno papėdėje suvešėję medžiai, tačiau V.Luneckui net mintis nešovė, kad sulauks meto, kai buto langai žvelgs ne į žaliuosius miesto plotus, bet į marmurinį penkiaaukštį.
„Kieno valdžia, to ir valia“, – pro virtuvės langą stebėdamas triūsiančius darbininkus sakė namo senbuvis.
Romantiką vertina ironiškai
V.Luneckas neabejoja: „Taurakalnio namais“ pavadinto projekto įgyvendinimas bus sėkmingas. Nekilnojamojo turto specialistai projektą irgi vadina unikaliu ir išsiskiriančiu iš kitų.
„Taurakalnio namų“ projekto valdytojas – rinkoje gerai žinoma bendrovė „Sklypas“ – specializuojasi prabangių namų prestižinėse vietose statybose. Butų kainos ant Tauro kalno statomame penkių aukštų gyvenamajame name yra vienos didžiausių Vilniuje – 11–16 tūkst. litų už kvadratinį metrą su daline apdaila.
„Taurakalnio namai – praeities ir dabarties romantika“, – skelbiama stende, įrengtame šalia statybų.
Šį skambų šūkį V.Luneckas vertina ironiškai. „Penktame namo aukšte apsigyvensiantiems naujakuriams gal ir bus romantika, o mums kas?“ – svarstė vyriškis.
Stilius – daug stiklo
Saulėgrąžų name gyvena ir dizainerė Julija Žilėnienė. Susiklosčiusią situaciją ji vadina ne dabarties ar praeities, bet triukšmo romantika. Statybininkai, jos teigimu, čia darbuotis pradeda 7 valandą ryto. Šeštadieniai – ne išimtis.
Kai J.Žilėnienė įsigijo butą Saulėgrąžų name, detalusis naujų statybų planas jau buvo patvirtintas. Sužinojusi apie numatomas statybas, kitos vietos būstui dizainerė neieškojo – tas namas, yra tas namas.
„Statybos kada nors vis tiek liausis. Tačiau mane, kaip ir likusius namo gyventojus, išgąsdino kas kita. Bijojome, kad senas namas statybų gali ir neatlaikyti. Žinoma, prieštarauti faktui, kad statybos vyks, negalėjome, bet išsikovojome, kad naujas pastatas neiškiltų palei pat mūsų langus, nors ir dabar jis statomas per arti“, – „Vilniaus dienai“ guodėsi J.Žilėnienė.
Nuoskaudos neslėpė ir D.Tamošiūnaitė–Budrė. „Suprantu, kad žemė yra labai brangi, kad visuose pasaulio miestuose gyvenimas tampa vis labiau suspaustas – gatvelės siauros, laiptinės siauros. Tačiau nesuvokiu, kaip šalia šimtamečių namų mielai įleidžiama naujoji architektūra, kodėl nesistengiama išlaikyti bendros miesto stilistikos?
Atrodo, kad mums galioja tik vienas stilius – daug stiklo. Galbūt to neįmanoma išvengti, galbūt visą Tauro kalną reikėtų užstatyti stiklu, bet man tai absoliučiai neskoninga“, – tūžo televizijos laidų vedėja.
Moteris nostalgiškai prisimena, kaip prieš keletą metų vakarus leisdavo Saulėgrąžų namo kieme. „Vos oras atšyla, iš karto tempiame laukan staliukus ir suoliukus. Būdavo, vakare kaimynai susibėgame, mėsytę čirškiname, gyvenimą gyvename. Dabar ten, kur mėsą kepdavome, požeminius garažus stato. Viskas baigta“, – nusivylusi kalbėjo D.Tamošiūnaitė-Budrė.
Pavyzdžių – per akis
Bendrovės „Sklypo servisas“ valdybos pirmininkas Vytautas Lapienis gyventojų pretenzijas vertina filosofiškai. Sako, jei pats atsidurtų analogiškoje padėtyje, svarstytų, tenkina jį gyvenimas apstatytame name, ar ne.
„Jei trūkumų daugiau nei privalumų, pasiieškočiau naujos vietos. – kalbėjo V.Lapienis. – Suprantu, kad gyventojai liūdi netekę vaizdo pro langus, bet reikėtų suprasti, kad teisę į tokį vaizdą turi ne jie vieni. Mes neigiamai reaguojame ir į automobilių spūstis, bet tai dar nereiškia, kad priešais slenkančio automobilio vairuotojas neturi teisės važiuoti į darbą. Taip pat ir su būstu.“
Vadovaujantis tokia filosofija statybų įkaitu gali tapti kiekvienas sostinės statinys. Nuo to nepabėgo nei Vilniaus Arkikatedra, užgožta Valdovų rūmų ansamblio, nei Raduškevičiaus rūmai – Lietuvos architektų sąjunga: daili neogotikinė pilaitė pačiame miesto centre, prie Žaliojo tilto, jau kuris laikas įsprausta tarp frigidiškų stiklo „šedevrų“.
Kieme irgi vyks statybos?
Kad nuo statybų pasprukti sunku, įsitikino ir D.Tamošiūnaitė-Budrė.
„Iš Saulėgrąžų namo netoli tenubėgau: iki Z.Sierakausko gatvės, kurioje dabar gyvenu, vos trys minutės kelio. Iš tikrųjų, gera man ant Tauro kalno, bet bijau, kad viename Z.Sierakausko gatvės kieme netrukus irgi gali prasidėti statybos.
Tas kiemas, žiūrint pro mano langą, atrodo kaip iš Kalėdinio atviruko. Ten po šimtamete egle stovi mažumėlę patręšęs, bet labai jaukus namelis. Teko girdėti, kad jo vietoje pradės dygti nauji namai. Turbūt tai – tik laiko klausimas“, – nuogirdomis pasidalijo D.Tamošiūnaitė-Budrė.
G.Dauguvietytė – nuliūdusi
Chaotiška Vilniaus miesto plėtros strategija piktina ir kitoje Saulėgrąžų namo gatvės pusėje gyvenančią aktorę, televizijos režisierę Galiną Dauguvietytę. Užkalbinome ją, šluojančią savo buto, atsigręžusio į sostinės Santuokų rūmų parką, balkonėlį.
Paklausta apie aplinkui šurmuliuojančius statybininkus G.Dauguvietytė juokauti nusiteikusi nebuvo. Paprastai humoro jausmo nestokojanti moteris liūdnai tarstelėjo: „Ką padarysi, jei milijonai valdo.“
56 metus Naujamiestyje gyvenanti aktorė pareiškė neabejojanti, kad neilgai ant Tauro kalno bestovės ir Profsąjungų rūmai. „Be to, galvą dedu, šitą parką taip pat kada nors išpjaus. Tik aš to nesulauksiu“, – tarstelėjo aktorė ir užvėrė balkono duris.
Įstrigę remonto darbai
Nepaisant visuotinio skepticizmo, Taurakalnyje - debesuota su pragiedruliais: savivaldybė skyrė lėšų nelaimėlio Saulėgrąžų namo renovacijai.
Laiptinėje jau išvedžiota moderni, į žmogaus judesius reaguojanti elektros instaliacija, pakeisti laiptinės langai. Dabar remonto laukia namo fasadas. Pasak J.Žilėnienės, laukia jau dvejus metus.
„Namo žemės nuomos klausimo žemėtvarkos skyrius iki šiol neišsprendė. Be žemės nuomos sutarties pradėti renovacijos mes negalime, o to elementaraus dokumento mums neišduoda. Vadinasi, yra žmonių, norinčių į tą žemę įstatyti koją“, – svarstė J.Žilėnienė.
Dar liepos mėnesį Vilniaus apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pavaduotoja Valentina Lodienė J.Žilėnienei pažadėjo įstrigusius procesus paskubinti, tačiau problema iš mirties taško taip ir nepajudėjo.
Naujausi komentarai