Netylant kalboms apie vis prastėjančią mokinių laikyseną ir sveikatą, keliose Vilniaus progimnazijose jau kitą savaitę per pertraukas tarp pamokų bus pradėtos rengti specialios mankštos.

Paauglio stuburas – lyg senolio

Idėja, kad dalį pertraukos mokyklose būtų galima skirti mankštai, ne vienus metus brendo Santariškių klinikų kineziterapeuto Nerijaus Braždžiūno galvoje. „Idėja gimė 2005 m. pačiam dirbant su vaikais gydymo įstaigose. Buvo kuriama, svarstoma, kaip visa tai pateikti vaiko protui suvokiama forma. Šios mankštos skirtos būtent tiems vaikams, kurie daug sėdi, o nauja karta sėdi labai daug. Vaikai netgi turi išvaržų. Neseniai teko matyti 16-metį, kurio peršviestas stuburas nuotraukoje atrodo kaip 80-mečio. Net nereikia klausti, koks jo fizinis aktyvumas. Jis beveik nulinis“, – pasakojo N.Braždžiūnas.

Mokinių sveikatos ir laikysenos problemas iš arti matančiam gydytojui didžiausia problema atrodo ne tik mažėjantis vaikų bei paauglių fizinis aktyvumas, bet ir esą nepatraukliai skatinamas noras sportuoti. N.Braždžiūno teigimu, vaikai į kūno kultūros pamokas žvelgia kaip į prievolę.

„Kūno kultūros pamoka suprantama kaip normų, pažymio gavimo struktūra, tai vaikams nėra labai įdomu. Įdomu nebent tada, kai su jais dirba savo veikla užsidegę treneriai ar mokytojai. Bet aš pats daug bendrauju su mokytojais ir žinau, kad tokių nedaug. Jie irgi pavargsta – išmeta kamuolį ir bėgiokit“, – sakė kineziterapeutas.

Lenk medį, kol jaunas

Kol kas mokiniai per pertraukas mankštinsis sostinės Žemynos ir Petro Vileišio progimnazijose. Oficialiai šis projektas prasidės balandžio 5 d., tačiau parengiamieji darbai mokyklose vykdomi jau kurį laiką.

Projektas išsiskiria tuo, kad mankštos bus interaktyvios, – vaikai fizinius pratimus matys multimedijos priemonėse, o mokytojai tik stebės, ar vaikai pratimus atkartoja taisyklingai. Iki šiol buvo vykdomos bandomosios mankštų versijos – projektas pristatytas nedideliam skaičiui vaikų ir mokytojų, stebėtos mokinių reakcijos. Galiausiai nutarta, kad mankštos mokyklose bus rengiamos kartą arba dukart per dieną ir truks apie 5 minutes. Mokiniams persirengti nereikės, nes pratimai pritaikyti atlikti ir su uniforma.

N.Braždžiūno teigimu, projektas daugiausia orientuotas į 1–8 klasių mokinius. To priežastys – patys mažiausieji naujoves priima imliausiai, be to, juos lengvai patraukia animuotos interaktyvios priemonės. O paaugliams, pasak N.Braždžiūno, sportuoti tiesiog būtina.

„Dauguma sveikatos problemų atsiranda būtent paauglystėje, tai lemia sunkios kuprinės, dar nepakankamai išsivystę raumenys, brendimo laikotarpis. Stuburo būklė priklauso nuo to, kaip vaikas judėjo ar nejudėjo brendimo laikotarpiu. Šiuo projektu, galima sakyti, užkertame kelią daugeliui ligų“, – aiškino gydytojas.

Vaikai atrodo susidomėję

Žemynos progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irmina Veikutienė pasakojo, kad projektą pirmiausia išbandė viena antrokų klasė. Pradinukai, pedagogės teigimu, atrodė nuoširdžiai susidomėję.

„Dalyvavo viena klasė, 30 vaikų. Visi kartu pažiūrėjome įrašą su animuotais besimankštinančiais gyvūnėliais, vaikams be galo patiko. Informacinės technologijos vaikams ir šiaip smagu. Paskui vaikai bendravo su pačiu gydytoju, uždavė labai daug klausimų. Nerijus parodė pratimėlius, paaiškino jų reikšmę. Sprendžiant iš vaikų nuotaikų, visiems tikrai patiko. Vaikai pažadėjo, kad darys mankšteles, ir laukia, kada jos prasidės“, – sakė I.Veikutienė.

Nuo balandžio 5 d. per pertraukas čia mankštinsis jau keli šimtai mokinių. Tai bus daroma arba klasėse, kuriose įrengta multimedija, arba salėse. Pašnekovų teigimu, specialios įrangos būtinybė Vilniaus mokykloms neturėtų būti trukdis prisijungti prie projekto. Esą dauguma ugdymo įstaigų apsirūpinusios šiuolaikinėmis technologijomis ir galėtų transliuoti mankštų įrašus, o jei ir ne, išeitį visada galima rasti.

„Manau, jeigu yra noras, yra ir galimybių. Aišku, pirmiausia turi būti žmonės, kurie tuo gyventų ir to norėtų. Jeigu pažiūrėsi į tai neigiamai, apatiškai ir be užsidegimo, aišku, lengviausia pasakyti, kad neturime galimybių. Bet galimybių visada galima rasti“, – tvirtino pedagogė.

Pašnekovai neslepia, kad labiausiai laužo galvas, kaip paskatinti mankštintis vyresnius mokinius. Žemynos progimnazijoje vyriausi projekte dalyvausiantys mokiniai bus septintokai. „Aišku, negalime sakyti, kad dalyvaus visi ir norės visi, taip niekada nebūna. Bet jeigu pusė vaikų norės ir dalyvaus, tikrai bus labai daug. Po truputį įdiegsime šitą idėją, gal vaikai pripras? Žinant, kaip kardinaliai prastėja vaikų laikysena, tai jau žingsnelis į priekį. Turime išauginti sveikesnę kartą, bent jau tikėtis“, – svarstė I.Veikutienė.

Ž.Savickas: „Tai – fantastika“

Vienas iš aktyvių projekto palaikytojų yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Žydrūnas Savickas. Daugybę apdovanojimų pelnęs ir stipriausiu pasaulyje žmogumi tituluojamas sportininkas įsitikinęs, kad mankštos mokyklose svariai prisidės prie sveikesnės visuomenės ugdymo.

„Čia fantastika. Tie pratimai nebus labai intensyvūs, kaip tradicinė mankšta. Bus 5 ar 6 pratimukai, atliekami lėtai, tokiu būdu pratempiami visi raumenys, kurie sustingsta sėdint. Nuo tokios mankštos pagerėja tiek kraujotaka, tiek vaikų dėmesingumas, jiems lengviau priimti informaciją kitose pamokose. Pratimai visą laiką bus skirtingi. Vieną savaitę ar mėnesį vienokie, kitą – jau kitokie. Taip pat jie bus skirstomi pagal vaikų amžių“, – pasakojo Ž.Savickas.

Sportininkas pritarė kitiems pašnekovams ir akcentavo, kad tinkamą požiūrį į fizinių pratimų naudą reikia skiepyti kuo mažesniems vaikams. „Reikia užauginti tą vaikų požiūrį, kad jie norėtų būti sveiki. Nes su dvyliktoku, kuris vietoj mankštos per pertraukas bėga parūkyti kur nors už kampo, dirbti būtų sudėtinga. Bet su jaunesnio amžiaus vaikais paprasčiau, ir išugdžius juos jau galima tikėtis išugdyti ir sveiką visuomenę“, – pridūrė Ž.Savickas.