Vilniuje švenčiant tarptautinę Europos dieną "Mieste be savo automobilio!" vilniečiai buvo kviečiami susipažinti su naująja modernia šviesoforų sistema. Tiesa, ne viskas veikia taip, kaip planuota.

Padeda kameros

Patalpoje, kurioje reguliuojami šviesoforai, kasdien budi specialistai. Vilniaus eismas prižiūrimas nuo pusės septynių ryto iki dešimtos valandos vakaro. Tuo metu specialistai eismą stebi dideliame ekrane, į kurį vaizdas perduodamas iš 53 mieste esančių vaizdo kamerų.

Pastebėję eismo įvykį ar sistemos gedimą darbuotojai tai praneša specialiosioms tarnyboms arba budintiems pareigūnams. Sugedęs šviesoforas turi būti sutaisytas per valandą, kad eismas būtų trikdomas kuo trumpiau.

Miesto eismo departamento Eismo skyriaus Centralizuotos eismo valdymo sistemos vadovas Arūnas Mažūna teigė, kad didžiausios spūstys per piką susidaro Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankirtoje, taip pat Ozo, Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžoje.

Įgyvendinimas užstrigo

Tiesa, 2006 m., kai buvo kuriamas automatizuotas šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos centras, savivaldybė ketino įgyvendinti dar vieną sumanymą – sukurti viešojo transporto pirmumo galimybę. Buvo planuojama, kad miesto gatvėmis viešojo transporto juosta važiuojantys autobusai ir troleibusai galės lengviau pravažiuoti pro šviesoforus ir pervažiuoti judrias miesto sankryžas – užtektų paspausti vieną mygtuką troleibuse ar autobuse. Deja, iki šiol projekto įgyvendinti taip ir nepavyko.

Mieste įrengti vadinamieji žalieji koridoriai, kurie skirti padėti miestiečiams greičiau įveikti įvairius ruožus. Pradėjus diegti sistemą, buvo sukurti šeši koridoriai, o šiuo metu jų yra daugiau negu dešimt. A.Mažūnos teigimu, skirtumas įdiegus šią sistemą – akivaizdus. "Pavyzdžiui, anksčiau nuo šios vietos Vilniaus centre iki oro uosto tekdavo važiuoti pusę valandos, o dabar tai užtrunka 15 minučių", – sakė jis.

Pašnekovas teigė, kad didžiausi automobilių srautai būna būtent rudens pradžioje, kai mieste itin padaugėja žmonių. "Rugsėjį, kai visi grįžta po atostogų, automobilių srautai dar nėra nusistovėję. Kiekvienas bando atrasti savo maršrutą. Srautai nuolat keičiasi, reikia koreguoti vadinamuosius koridorius", – pasakojo A.Mažūna.

Vis dėlto Vilniaus vairuotojai neretai skundžiasi, kad, nors įdiegus žaliuosius koridorius, kelionė jais iš tiesų pagreitėjo, tačiau grūstys ėmė susidaryti jų prieigose.

"Miestiečiai ne visada pastebi pokyčius, nes nuolat važinėjant atrodo, kad taip visada ir buvo", – skepsį bandė paaiškinti jis.

Galimybių daug

Kasmet Europoje švenčiama Diena be automobilio yra itin populiari Briuselyje. Mieste, kuriame vienas intensyviausių eismų visoje Europoje, visai dienai gatvės atiduodamos dviratininkams, riedlentininkams, riedutininkams ir pėstiesiems. Tuo metu gatve gali važiuoti tik viešasis miesto transportas.

Vilniuje tokių tradicijų dar nėra. "Norisi tikėti, kad bus mažiau transporto, bet, kad ir, pavyzdžiui, šiandien – matau, kad Ozo gatvėje nuo ryto sugedęs sunkvežimis ir dėl to užsikiša visa gatvė", – sakė A.Mažūna. Jo teigimu, didžiausia eismo bėda mieste, kuriame itin mėgstama važinėti nuosavais automobiliais, – eismo įvykiai. "Sustojama kad ir penkioms minutėms užpildyti eismo įvykio deklaracijos, bet praeina trys–keturios valandos, kol visi išsivažinėja", – sakė jis. "Reikia skatinti gyventojų sąmoningumą, kad netrukdytų eismui. Rugsėjį labai pajutome, kai suvažiavo visi žmonės", – pridūrė A.Mažūna.

Šviesoforų reguliavimo ir valdymo centro vadovas teigė, kad Vilniaus pranašumas prieš kitus Europos miestus – tai, kad čia visa sistema buvo pradėta diegti vienu metu.

"2009 m., kai Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, pasinaudodami galimybėmis kūrėme eismo koridorius svarbiems svečiams. Išvalėme gatves ir visur kortežai pravažiavo degant žaliems šviesoforų signalams", – pasakojo A.Mažūna. Jis tikino, kad kitais metais, kai Lietuva pirmininkaus ES, mieste keliaujant užsienio politikams taip pat neturėtų kilti didelių problemų.

Lydėjo skandalai

Kuriant automatizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą neišvengta ir nesklandumų. Sistemą įdiegti vėluota – darbai turėjo būti baigti dar 2008-ųjų lapkritį, tačiau sklandžiai neveikė dar ir 2010-aisiais, ją kūrusios įmonės įsivėlė į teisinius ginčus. Ne visi galutinį rezultatą vertinantys vilniečiai liko patenkinti – nors grūsčių visame mieste statistiškai sumažėjo, kai kuriomis gatvėmis, kuriose spūsčių anksčiau nebuvo, keliauti tapo sunkiau.

Skelbiama, kad šviesoforų sistemos įdiegimas ir 10 metų priežiūra kainuos per 145 mln. litų.