Tiesos kaina – gyvybė. Per pirmą karo Gruzijoje savaitę žuvo net keturi žurnalistai ir daugiau nei dešimt buvo sužeista.

Vakar Tbilisyje atsisveikinta su dviem jaunais vyrais. Vienas jų dirbo televizijoje "Alanija" ir savaitraštyje "Ruskij Newsweek", kitas – naujienų agentūrai "Interfax". Abu jie žuvo antrą karo dieną Pietų Osetijoje.
Įtariama, kad vyrus nužudė osetinų separatistai. Tik po daugiau nei savaitės jų kūnai buvo perduoti Gruzijai.
Iš viso net keturi žurnalistai, tarp jų du užsieniečiai, žuvo nuo rugpjūčio 8-osios, kai prasidėjo karo veiksmai Gruzijoje. Dar mažiausiai vienuolika žiniasklaidos atstovų buvo sužeista.

Sušaudė automobilį

Pastarosiomis dienomis Gruzijoje kaip niekad daug žurnalistų. Kai kurių viešbučių fojė virto tikrais spaudos centrais, kur nuolat keičiamasi naujausiomis žiniomis.
Vis dėl to didžioji žurnalistų dalis kiekvieną rytą, užsivilkę neperšaunamas liemenes ir automobilį išklijavę užrašais TV arba PRESS skuba iš Tbilisio. Jų tikslas – Rusijos armijos okupuotos teritorijos. Tiesa, tik nedaugeliui pavyksta pasiekti apie 60 km nuo Tbilisio esantį Gorį, kuriame maždaug savaitę šeimininkauja Rusijos armija. O kai kam toks pasivažinėjimas baigiasi tragiškai.
Praėjusios savaitės pabaigoje į turkų žurnalistų automobilį buvo iššaudyta tikriausiai visa kalašnikovo apkaba ir tik atsitiktinumas, kad niekas nežuvo, tik vienas jų buvo nesunkiai sužeistas. Jie paprasčiausiai bandė patekti į Rusijos armijos kontroliuojamas Pietų Osetijos sostinės Cchinvalio apylinkes ir užfiksuoti, kas ten vyksta.

Ne tik šaudo, bet ir plėšikauja

"Rusai blokuoja kelius, todėl labai sunku ir rizikinga patekti į jų užimtas teritorijas, gauti bet kokią informaciją apie padėtį ten", – pasakojo kelis dešimtmečius žurnalistu dirbantis prancūzų radijo "Europe 1" reporteris Jacques\'as.
Jis konflikto zonoje atsidūrė visiškai atsitiktinai. Vyras per savo atostogas su grupe keliavo po Gruzijos kalnus, kai sužinojo, kad prasidėjo karas. Jo bendražygiai išvyko, o Jacques\'as liko. Jam šis karas toli gražu ne pirmas.
"Manau, Balkanuose buvo blogiau, bet ir čia nėra labai ramu. Viskas vyksta labai greitai ir turi būti nuolat pasiruošęs viskam", – kalbėjo žurnalistikos veteranas, kuriam bent iki šiol pavyko išvengti didelių nemalonumų.
Žurnalistams tenka saugotis ne tik snaiperių šūvių, pasalų ar minų, bet ir marodierių, kurie siaučia Gorio apylinkėse. Keliems užsienio žurnalistams teko iš Gorio į Tbilisį žingsniuoti pėstute, nes iš jų neblaivūs osetinų kariai atėmė ne tik visą aparatūrą, bet ir automobilį.

Šūvius lydėjo skausmas

O prie Gorio buvusi Gruzijos televizijos žurnalistė Tamara Urušadzė buvo pašauta tuo metu, kai tiesiogiai kalbėjo į eterį.
"Buvo tiesioginis eteris, kai išgirdau šūvius ir pajutau skausmą. Kaip vėliau sakė ekspertai, šaudė iš kalašnikovo automato. Man kolegos uždėjo neperšaunamą liemenę ir aš tęsiau reportažą, paskui mane išvežė į Tbilisį. Laimė, nieko rimto – kulka perėjo kiaurai ir nepažeidė kaulo. Po kelių dienų mane paleido iš ligoninės", – pasakojo jauna moteris. Ji pridūrė, kad tiek išpuolių prieš žurnalistus per tokį trumpą laiką net Irake nebūna.
"Rusijos kariai labai agresyviai elgiasi, bet baisesni už juos kazokai ir osetinai. Jie ne kartą užpuolė mūsų operatorius, juos net sumušė", – įspūdžius pasakojo T.Urušadzė.
Patys rusų žurnalistai prisipažįsta, kad labiausiai bijo savo šalies karių. Pastarieji buvo sulaikę ir lietuvį žurnalistą Romą Dabruką, kuris dirba naujienų agentūrai AP. Laimė, viskas baigėsi gerai.

"Tai mūsų pareiga"

"Europe 1" reporteris Jacques\'as taip pat stengiasi laikytis toliau nuo Rusijos.
"Juk žinoma, kad visi žurnalistai žuvo nuo rusų ugnies", – neslėpė jis, tačiau pavojingų kelionių neatsisako.
O ir T.Urušadzė jau grįžo į darbą. "Dabar labai įdomu dirbti. Juk kažkas turi atskleisti tiesą, kraupius nusikaltimus. Tai mūsų pareiga", – sakė ji.