Pirmadienį į pirmąjį posėdį rinksis naujojo Seimo nariai. Kiek jų drįs šia proga pasipuošti tautiniu kostiumu? Tuo tarpu jis – puiki galimybė ne tik pademonstruoti patriotizmą, bet ir paslėpti savo finansines ar stiliaus spragas.

Investicija ir palikimas

Kauno rajone, Vilkijoje, gyvenanti tautodailininkė Rita Budrevičienė – dar jauna moteris. Ją matyti sėdinčią prie staklių ir audžiančią nacionaliniais raštais išmargintus audinius ar tautines juostas šiek tiek neįprasta. Tačiau tautodailininkei tai – kasdienybė.
Baigusi Vilkijos D. ir Z.Kalesinskų aukštesniąją meninių amatų mokyklą moteris tapo kvalifikuota tautinių drabužių audėja. Savus austus dailius raštus R.Budrevičienė eksponuoja įvairiose parodose, o dažniausiai kūrybinius sumanymus įkūnija dirbdama "Tautinio kostiumo studijoje".

"Smagu austi, kai žinai konkretų užsakovą. Stengiesi tiksliai parinkti pageidaujamą raštą, spalvą, vienam ar kitam  Lietuvos regionui būdingą tautinį motyvą. Tada dirbti gerokai įdomiau", – dalijasi patirtimi margaspalvių raštų kūrėja.

Rita geba išausti viską, ko reikia tautiniam kostiumui: audinį sijonui, prijuostei, palaidinei, liemenei. Gali jau pasiūtą drabužį puošniai išsiuvinėti, numegzti ir karoliukais išmarginti ant rankų dėvimas riešines, pasiūti galvos apdangalą. Viskas priklauso nuo to, ko pageidauja užsakovas, kiek lėšų jis gali skirti norimam drabužiui.
Tautodailininkė mano, kad mūsų garderobe tautinis kostiumas dar neišsikovojo deramos vietos. Lankydamasi užsienyje ji matė kitokių pavyzdžių.

"Ypač žavėjo žmonių pagarba tautos tradicijoms Norvegijoje. Per nacionalinę šventę tautiniais kostiumais buvo pasipuošę ir vaikai, ir suaugusieji. Norvegai šeimose saugo tautinius kostiumus kaip relikviją, kurią perduoda iš kartos į kartą", – svetur patirtais įspūdžiais dalijasi tautodailininkė.

Reikia ne tik žinių

Įmonės "Tautinio kostiumo studija" vadovė Asta Vandytė sako, kad išpildyti kliento pageidavimus nėra paprasta. Norint skoningai ir – svarbiausia – etnografiškai teisingai, sukomponuoti skirtingas kostiumo detales reikia ne tik žinių, bet ir išradingumo.

"Jei žmogus pageidauja, kad visos tautinio drabužio detalės būtų autentiškos, atsižvelgiame į jo norus. Audėjos išaudžia audinį, vėliau pasiuvame kostiumą  pagal norimo etnografinio regiono ypatumus. Už tokį drabužį tenka mokėti 3–4 tūkst. litų", – pasakoja  A.Vandytė. Kuklesnį kostiumą galima įsigyti ir už 1,5–2 tūkst. litų.

Specialistė sako, kad drabužio vertė nenukentės, jei viena kita detalė bus paįvairinta ne tautodailininkės išaustu audiniu. Pavyzdžiui, palaidinę galima pasiūti iš lininės balintos drobės ir dailiai išsiuvinėti. Iš žakardinio šilko siūtos liemenės – irgi madingos, nenusižengia tautinio drabužio kūrimo tradicijoms. Vis dėlto kurdamas tautinius kostiumus negali aklai eksperimentuoti – privalai remtis muziejų fondų duomenimis, menotyrininkų, etnologų atliktais tyrimais.

"Žemaičių moterų sijonų skiriamasis bruožas – išilginės audinio juostos. Šio regiono žmonėms būdingos sodrios kontrastingos spalvos. Suvalkiečių audinys panašus, tik juostos – simetriškos. Dzūkų ir aukštaičių audiniai – languoti", – komentavo tautinių drabužių specialistė.

Mamų dovanos dukroms

A.Vandytė pastebi, kad tautinius drabužius neretai motinos užsako dukroms, ištekančioms už užsieniečių ir išvykstančioms gyventi toli nuo Lietuvos. Tenka puošti ir iš užsienio, ypač užjūrio, gimtinėn atvykstančius tautiečius.

Specialistė mano, kad tautinį drabužį turėtų pasisiūti kiekviena moteris. Eidama į valstybinei šventei skirtą renginį taip pasipuošusi ji jausis oriai. "Šalia esančiam vyrui nebūtina rengtis tautinį kostiumą. Vyras visada elegantiškai atrodys vilkėdamas juodos spalvos kostiumą", – dalijasi pastebėjimais tautinio kostiumo ekspertė.

Vyriškais tautiniais kostiumais A.Vandytei tenka puošti tik etnografinių ansamblių dalyvius. "Siūti jiems patinka labiausiai. Tai – tikra kūryba, nes kiekvienas kostiumas kitoks", – atskleidė ir tokias kūrybos detales A.Vandytė. Jai didelis malonumas buvo kurti tautinius kostiumus liaudies dainų atlikėjai Veronikai Povilionienei.

Politikai tautiškai nesirengia

"Per iškilmingus renginius puoštis tautiniais kostiumais mūsų tautiečiams dar netapo būtinybė. Tautinis kostiumas – ne vien drabužių komplektas. Ta – ir nacionalinis simbolis, vienas  tautinės tapatybės išsaugojimo ramsčių", –  pastebėjo Tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Česlovas Jazerskas.

Anksčiau tautiniai kostiumai buvo gaminami unifikuotai ir nuvertinti. Apie autentiškumą niekas negalvojo, todėl dabar atgaivinti šią tautodailės sritį nėra lengva.

Kompetentingų specialistų, gebančių pasiūti visus etnografinius savitumus atitinkantį tautinį kostiumą, nėra daug. Č.Jazersko teigimu, jei būtų paklausa, atsirastų daugiau ir tautinių kostiumų kūrėjų. Kita vertus, dabar toks metas, kai vyresnioji audėjų karta jau paseno, o naujų niekas neugdo.

Be kauniškės Tautinio kostiumo studijos populiari Vilkaviškyje įsikūrusi tautinės kūrybos artelė, vadovaujama Nijolės Skinkienės. Ten šalia prityrusių audėjų sūduvių krašto tautinius drabužius sėkmingai kuria ir jaunimas.

Č.Jazersko nuomone, skoningais autentiškais tautiniais kostiumais įstengia pasipuošti ne visi etnografiniai ansambliai. Pas tautodailininkus užsisakyti šį drabužį ryžtasi tik vienas kitas politikas ar užsienyje įsikūrusios Lietuvos ambasados darbuotojas.

Ženklų ir spalvų kalba

Skiriamasis žemaitiško tautinio kostiumo audinio bruožas – išilginės juostos, sodrios spalvos. Suvalkijos krašto raštai irgi juostuoti, tik – asimetriški.
Dzūkiško tautinio drabužio skiriamasis bruožas – languoti raštai.
Aukštaitiško tautinio kostiumo pagrindinis akcentas – balta spalva.

"Už" ir "Prieš"

Julija Žilėnienė, dizainerė:

Kvietimuose į aukšto lygio pobūvius, šalia vakarines sukneles vilkėti įpareigojančio aprangos kodo yra pažymima, kad jas galima pakeisti nacionaline apranga. Mano manymu, būtų sveikintina iniciatyva, jei politikės duodamos priesaiką arba dalyvaudamos svarbiuose priėmimuose vilkėtų lietuviškus tautinius drabužius. O vyrai – politikai? Jie ne išimtis. Ir nors moterų drabužiai puošnesni, vyriškiai taip pat retkarčiais galėtų užsivilkti nacionalinį kostiumą.

Kęstutis Lekeckas, dizaineris:

Tautinis drabužis nėra kasdienė apranga, kuri tiktų Seimo salėje arba valstybinės svarbos susitikime. Politikai turi laikytis tam tikrų etiketo taisyklių ir protokolo: vyrai vilkėti kostiumą, moterys – tvarkingus dalykinius kostiumėlius. Esame Europos Sąjungos nariai, todėl greičiausiai liktumėme nesuprasti aplinkinių, jei mūsų šalies politikai svarbiame susitikime, pokylyje, arba duodami priesaiką vilkėtų pūstą sijoną, liemenę, o juosmenį aprištų austa juosta.

3000–4000 Lt
Tiek kainuoja tautinis kostiumas iš amatininkių austų audinių, sukurtas pagal norimo etnografinio regiono ypatumus.

1500–2000 Lt
Tiek kainuoja kuklesnis tautinio kostiumo variantas.