Kaip skelbia Susisiekimo ministerija, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad įmonės „Teltonika“ pasamdytos filmavimo dronu paslaugas teikiančios įmonės atstovas minėtą dieną skraidino droną aukščiau nei 60 metrų nuo žemės paviršiaus.

Tokiais veiksmais buvo pažeista patvirtinta ir su bendrove „Oro navigacija“ suderinta paraiška, kurioje planuojamas skrydžio aukštis buvo nurodytas iki 60 metrų nuo žemės paviršiaus.

Nesilaikydamas numatyto ir suderinto paraiškoje skrydžio aukščio nuo žemės paviršiaus, filmavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovas padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekse.

Už bepiločių orlaivių ir bepiločių orlaivių sistemų naudojimo sąlygų geografinėse zonose pažeidimą kodeksas numato baudą nuo 400 iki 800 eurų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui, kuris sutinka su protokole surašytu sprendimu, skiriama pusė straipsnyje nustatytos minimalios baudos. Asmuo su LTSA sprendimu sutiko ir 200 eurų baudą sumokėjo tą pačią dieną.

Dronų naudojimą griežtai reglamentuoja teisės aktai

Teisės aktai numato, kad kiekvienas, leidžiantis droną privalo atminti, kad jų naudojimą apibrėžia Europos Komisijos reglamentai ir nacionalinės taisyklės. Vykdant skrydžius ypatingai svarbu atsižvelgti į oro erdvės ribojimus: pilotas privalo susipažinti su AB „Oro navigacijos“ pateiktu žemėlapiu dėl draudžiamųjų zonų ir kitų oro erdvės apribojimų.

Bepiločiais orlaiviais draudžiama skraidyti oro uostų ir aerodromų oro eismo zonose, virš strateginės reikšmės objektų, pasienio zonoje ir kitose ribojamose zonose, neturint atitinkamų leidimų.

Norint skristi virš visų Lietuvos tarptautinių oro uostų nustatytose ribojamosiose geografinėse zonose reikia atsižvelgti į konkrečios vietovės apribojimus, t. y. koks yra nustatytas ribojamasis aukštis iki kurio nereikia suderinti paraiškos su „Oro navigacija” dėl skrydžio bepiločių orlaivių sistemų geografinių zonų vertikalių ribų valdomojoje oro erdvėje. Jeigu jo neužtenka, pateikti paraišką ir ją suderinus jau vykdant skrydį griežtai laikytis sutarto maksimalaus aukščio nuo žemės paviršiaus.

Draudžiamose geografinėse zonose galima vykdyti skrydžius tik gavus draudžiamos zonos savininko leidimą. Visai aviacijai draudžiamose zonose reikalingas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų leidimas. Neturint atitinkamų leidimų ar kvalifikacijos bei registracijos pažymėjimų gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Gali būti skiriama bauda, o tam tikrais atvejais gali būti paskirta bauda ir bepiločio orlaivio konfiskavimas.

Net ir turint visus atitinkamus leidimus galioja taisyklė, kad pilotuojamas lėktuvas visuomet turi pirmenybę prieš droną.

Stiprinant Lietuvos oro erdvės apsaugą, Susisiekimo ministerija yra patvirtinusi ribojamųjų zonų tinklą oro erdvėje virš visos Lietuvos teritorijos.

Anot susisiekimo ministro Juro Taminsko, šis tinklas suteikia kariuomenei galimybę greitai ir tiksliai reaguoti į oro erdvės pažeidimus, ypač tuos, kuriuos sukelia bepiločiai orlaiviai.

ELTA primena, kad šeštadienį netoli Vilniaus oro uosto buvo fiksuotas skrendantis dronas. Anot jo, reikia pasidžiaugti, kad į šią situaciją tarnybos sureagavo labai operatyviai.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad buvo užfiksuotas labai mažas dronas, filmuojantis apylinkes netoli oro uosto, per 9 minutes buvo nustatytas valdytojas, Lietuvos pilietis, jis buvo sulaikytas.

Kaip sekmadienį teigė premjerė Inga Ruginienė, drono pilotas nėra susijęs su kaimynine Baltarusija.