Prieš dvejus metus ekspertai perspėjo, kad Panemunės tiltas gali bet kada sugriūti. Naujojo tilto projektą stabdo keliasdešimt Panemunės gyventojų, turinčių įtakingų užtarėjų tarp miesto vadovų.
Ekspertų įspėjimų neklauso
"Nemuno krantų" bendruomenės pirmininkė Rūta Zabielienė už miesto plėtrą atsakingam Kauno vicemerui Rimantui Mikaičiui ir kitiems savivaldybės specialistams dar kartą bandė įrodyti, kad Panemunėje nereikia statyti naujo tilto.
Su palaikymo komanda į susitikimą su vicemeru atvykusi R.Zabielienė į pagalbą pasitelkė ir įvairių partijų atstovus, siekiančius Seimo nario mandato. "Nemuno krantų" pirmininkė dažna viešnia savivaldybės administracijos direktoriaus konservatoriaus Vyganto Gudėno kabinete. Ją palaiko ir miesto meras Andrius Kupčinskas. Savivaldybės darbuotojai pastebi, kad po tokių vizitų, dažnai su Panemunės tiltu susiję dokumentai užsiguli valdininkų stalčiuose.
1957 m. atsatyto Panemunės tilto būkle susirūpinta dar 1995 m. Atlikus ne vieną ekspertizę prieita prie išvados – reikia statyti naują tiltą, tačiau miesto valdžia susidūrė su šalia Nemuno gyvenančių žmonių pasipriešinimu. Grupelė asmenų, kurių interesus paliestų naujo tilto statyba, stabdo procesą visais įmanomais būdais ir reikalauja rekonstruoti senąjį tiltą.
Kelių inžinierius Henrikas Kebeikis 2005-ųjų rudenį "Kauno dienai" sakė, kad senojo Panemunės tilto remontuoti neverta. "Remontuoti nematau prasmės. Kiekvienu momentu gali pasikartoti 1928 m. balandžio 1 d. nelaimė, kai tiltas įgriuvo", – tuomet tikino H.Kebeikis.
Priešinasi paupio gyventojai
R.Mikaičio teigimu, naujo tilto Panemunėje statyba išspręstų ne vieną problemą mažiausiai 50-iai metų į priekį. "Senojo tilto rekonstrukcija – įmanomas sprendimas, bet neracionalus ir vienadienis. Turime įvertinti, kad daugėja gyventojų Vaišvydavoje, Rokuose, didėja automobilių srautai", – aiškino miesto vicemeras. R.Zabielienės vadovaujami aktyvistai šių argumentų girdėti nenorėjo. Jų manymu, Panemunėje nėra jokių eismo problemų.
Miesto plėtros specialistų parengtame detaliajame plane naują tiltą numatyta statyti šalia senojo. Naujasis tiltas, kainuosiantis apie 150 mln. litų, būtų keturių eismo juostų, neatsiremtų į Vaidoto gatvę, o įsijungtų į vakarinį miesto aplinkkelį.
Daugiausiai diskusijų kelia planuojami statyti prietilčio transporto mazgai. Dėl jų labiausiai niršta šalia upės gyvenantys žmonės. Daugiau kaip dešimt namų reikėtų nugriauti, o likusieji žmonės nenori gyventi šalia naujojo tilto. Kai kurie savininkai šioje vietoje susigrąžino žemes. Tarp jų – ir aukščiausių miesto vadovų konservatorių palankumą užsitikrinusi R.Zabielienė.
Šių metų sausį svarstant detalųjį planą savivaldybėje, "Nemuno krantų bendruomenė" emocingai reiškė savo pasipriešinimą. Po to dokumentai pusmečiui atgulė Komunalinio ūkio skyriaus stalčiuose. Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius sakė, kad kol nepatvirtintas detalusis planas, neįmanoma kalbėti ir apie kompensacijų sumas gyventojams.
Vicemeras nusprendė netylėti
Atsižvelgdamas į "Nemuno krantų" bendruomenės reikalavimus, Kauno meras Andrius Kupčinskas šiemet nurodė atlikti dar vieną tilto tyrimą. Jį atlikusiai įmonei "Ekspertika" iš anksto buvo suformuluota užduotis pasiūlyti, kaip ant senojo tilto atramų pastatyti naują. Iš esmės to ir siekia R.Zabielienė bei jos vadovaujami gyventojai.
Vicemeras ir kiti savivaldybės specialistai priminė, kad kitąmet prasidės A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija. "Nesprendžiame klausimo kompleksiškai. Dabar kažkaip darome tiltą, o tik paskui imsimės prietilčio. Negalime suprojektuoti prospekto ir tilto jungties, kol neturime patvirtinto detaliojo plano, neparengėme techninio projekto. Kol ginčijamės, rizikuojame, kad tiltas sugrius", – stebėjosi R.Mikaitis.
Susitikime dalyvavusios Panemunės gyventojos ignoravo ekspertų išvadomis paremtus vicemero žodžius ir garsiai replikavo, esą dar nė vienas tiltas Kaune nenugriuvo, ir grasino gerai prikulti vicemerą už jo planus.
Po emocingų svarstymų, kuriuos lydėjo ir keiksmai, mero pavaduotojas tikino siūlysiąs kuo greičiau klausimą spręsti miesto tarybos nariams. "Remdamiesi emocijomis, mes negalime nieko išspręsti. Tegul miesto politikai prisiima atsakomybę ir nusprendžia, ką daryti su parengtu detaliuoju planu. Tada bus aišku – statysime naują tiltą ar ne", – sakė R.Mikaitis.
Tilto ekspertizių išvados
1995 m. nustatyti tilto perdangos, atramų ir pamatų defektai.
2003 m. rekomenduojama apsaugoti upinių atramų pamatus nuo paplovimo, suremontuoti perdangą ir pakeisti tilto paklotą. Siūloma apriboti eismą, jeigu darbai nebus atlikti nedelsiant.
2005 m. važiuojamosios dalies danga nuolat irsta, perdangos sijos turi neleistino pločio įstrižų plyšių, tilto būklė labai bloga, kyla grėsmė saugiai tilto eksploatacijai.
2006 m. tilto sijų būklė yra ribinė, gresia konstrukcijų griūtis. Rekomenduojamas optimalus sprendimas – naujo tilto statyba.
2006 m. atlikus tilto alternatyvų ekonominį įvertinimą, pagal naudos ir kaštų santykį didžiausią naudą duotų naujo keturių juostų tilto statyba.
2008 m. gresia konstrukcijų griūtis. Tilto angos statinį remontuoti ekonomiškai nenaudinga.
Naujausi komentarai