Dzūkijos miškai, Aukštaitijos ežerai, Trakų pilis, laikinoji sostinė Kaunas ir jos simbolis Laisvės alėja. Artėjant šiltajam metų sezonui vis daugiau žmonių renkasi geležinkelį – maloniausią kelią gražiausiems Lietuvos kampeliams pasiekti.

Dviračius kartu su savim

Automobiliu gali nuvažiuoti kur nori. Automobilį turi kiekvienas, net ir geležinkelininkas. Jei nėra automobilio, galima važiuoti autobusu. Tai dalis tiesos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad geležinkelių konkurentai nesnaudžia, autobusai ir automobiliai lipa ant kulnų traukiniams, kurių aukso amžius jau esą praeityje. Juk dar prieš porą dešimtmečių, kai nuo važiavimo autobusu pykindavo, o automobilį turėjo tik kas trečia šeima, traukinys transporto priemonių lenktynėse neturėjo sau lygių.

Tačiau tie, kas nors kartą per pastaruosius kelerius metus nusprendė palikti mašinos raktelius namie ir nusipirkti traukinio bilietą, turėjo progą iš naujo atrasti ir pamėgti šią transporto priemonę. Modernūs dviaukščiai traukiniai, komfortiška bei saugi, įvairių keleivių poreikiams pritaikyta aplinka ir galimybė be spūsčių keliuose, patogiai, su knyga ar kompiuteriu rankose pasiekti savo kelionės tikslą.

Čia pat paslaugios palydovės, o priklausomai nuo keliavimo krypties traukiniuose netrūksta ir kitų paslaugų. Pavyzdžiui, keliaujant į Klaipėdą galima išbandyti įvairių rūšių kavos, o dviaukščiuose traukiniuose Vilnius–Kaunas–Vilnius be rūpesčių dirbti kompiuteriu, naudotis internetu. Tai, kad Lietuvos geležinkeliais jau seniai važinėja neką prastesni traukiniai nei Vakarų Europoje, viename savo interviu žurnalistams patvirtino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas komercijai Dalius Žebrauskas.

„Tokie pat traukiniai šiandien važinėja Čekijoje, Ukrainoje. Panašūs, tik kitų gamintojų, riedmenys naudojami visose Vakarų Europos šalyse“, – sakė D.Žebrauskas.

„Lyg stebuklas“

Pasiimti su savimi į traukinį galima tai, kas ne visuomet tilps į automobilio bagažinę. Na o jei keliaujate su vaikais, traukinys tiesiog neturi lygių. Tuo įsitikino ir traukiniais su dviem dukromis – 5-erių Ana ir beveik metukų Marija – dažnai keliaujanti Aleksandra.

Traukinių sezoną jauna mama su savo atžalomis tradiciškai pradeda balandį ir baigia tik vėlyvą rudenį. Tada ji keliauja mažiausiai kartą per savaitę. Likusiu metų laiku į kelionę su vaikais ji išsiruošia rečiau.

„Šiemet pavasaris kiek vėlyvesnis, tad išsiruošėme kiek vėliau, tačiau dažniausiai važiuojame jau balandžio pradžioje, tradiciškai traukiniu Vilnius–Turmantas iki Pabradės pas tetą. Ir vaikams, ir man pabūti gamtoje tiesiog būtina. Turiu mašina, bet neįsivaizduoju, kad į tokią vietą galėčiau ja važiuoti. Iš tetos važiuojame kitur. Būtinai per vasarą kelis kartus apsilankome Trakuose, Kaune, bent kartą – Klaipėdoje“, – dėstė keleivė.

Visas Aleksandros bagažas vargu ar sutilptų į jos automobilį – dviratis, vaikiškas vežimėlis, didžiulė kuprinė.

„Prisimenu, kai buvau vaikas. Kelionė traukiniu buvo lyg stebuklas. Ir matau, kad mano vaikams poveikis toks pats. Aišku, dabar keliauti gerokai maloniai nei prieš keliolika metų. Nėra problemos įstumti vaikišką vežimėlį, galima vežti dviratį“, – vardijo traukinių pranašumus Aleksandra.

Įspūdingi skaičiai

Patogiausi, anot Aleksandros, į Kauną važinėjantys dviaukščiai traukiniai. Nors moteris teigė visuomet sulaukianti palydovų pagalbos lipdama į traukinį, važiuojantį į Kauną, dažniausiai apsieina be jos.

„Traukinys žemas, nuo jo grindų iki perono vos vienas nedidelis laiptelis, tad net vaikas gali ji nesunkiai įveikti. Taip pat patogu įlipti į naujus traukinius, kurie važiuoja į Trakus“, – dėstė keleivė.

Aleksandros žodžius patvirtina ir skaičiai arba, tiksliau sakant, milijonai keleivių, kurie kasmet iš visų transporto priemonių renkasi traukinį ir keliones jais. Džiugu ir tai, kas kasmet tokių žmonių tik daugėja.

Išankstiniais duomenimis, vien per tris šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta daugiau nei 1,1 mln. keleivių, o tai 5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

2013 m. kovą Lietuvos traukiniais keliavo daugiau nei 372 tūkst. keleivių, arba 4,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Kovą maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia keliavo daugiau nei 100 tūkst. keleivių, arba 2,3 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius lyginamuoju laikotarpiu pervežta beveik 42 tūkst. keleivių, arba net 13,2 proc. daugiau. O, ko gero, didžiausias keleivių srauto augimas pastebėtas tarp Vilniaus ir Minsko. Keliaujančių į kaimynės Baltarusijos sostinę ir atgal skaičius šių metų kovą perkopė 27 tūkst., o tai net 41 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.

Keliaujančių kitais maršrutais Lietuvoje skaičius taip pat išliko stabiliai aukštas.

Tęs modernizacijos darbus

Ateityje, žinant, kad „Lietuvos geležinkeliai“ puoselėja ambicingus planus visus esamus traukinius pakeisti naujais, keleivių skaičius turėtų dar labiau augti. Pasak Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo komercijai D.Žebrausko, šiomis kryptimis ir toliau bus intensyviai dirbama. Pašnekovas šiek tiek apgailestavo, kad iki šiol aktyvesnei modernizacijai trukdė tai, jog įmonė priversta viską daryti savo jėgomis.

„Visas investicijas į keleivių pervežimą “Lietuvos geležinkeliai„ iki šiol daro savo lėšomis, be paramos iš valstybės ar ES. Iki 2015 m. pabaigos planuojama įsigyti dar keturis dviaukščius traukinius, važiuosiančius maršrutu Vilniaus–Kaunas–Vilnius. Vieno tokio tipo traukinio kaina svyruoja nuo 24 mln. iki 31mln. litų. Bendrovė aktyviai teikia projektų finansavimo paraiškas ir tikisi, kad 2014–2020 m. etapu bus gauta ES parama keleivinių riedmenų parkui atnaujinti. Gavę ES paramą visiems naujų riedmenų įsigijimo projektams, iki 2020 m. visiškai atnaujintume esamą dyzelinių ir elektrinių traukinių parką“, – pabrėžė pašnekovas.

Išpildė vaikišką svajonę

Šypsenos, fotoaparatų blykstės ir laimingų vaikų balsai balandžio 12-osios rytą užtvindė Vilniaus geležinkelio stotį. Per 70 darželio-mokyklos „Saulutė“ auklėtinių išsiruošė į išsvajotą kelionę dviaukščiu traukiniu Vilnius–Kaunas, kurią jiems savo ne visai geru poelgiu parūpino bendraklasis.

Praėjusių metų rudenį žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis, kai Žvėryne dingęs devynmetis vilnietis policijos buvo aptiktas Kauno geležinkelio stotyje. Paaiškėjo, kad vaikas labai norėjo įgyvendinti savo svajonę pasivažinėti dviaukščiu traukiniu, todėl savarankiškai iš sostinės atvažiavo į Kauną. Vis dėlto berniuko svajonei tąkart nebuvo lemta išsipildyti – į Kauną jis nuvyko seno tipo elektriniu, o ne moderniu dviaukščiu traukiniu.

Į stotį drauge su auklėtojais ir bendraklasiais atvykęs berniukas neslėpė džiugesio, kad šį kartą į Kauną galės keliauti moderniu traukiniu. Savaitraščio žurnalistams jis teigė labai mėgstąs keliauti traukiniais, tačiau didžiausia jo svajonė – keliauti būtent dviaukščiu.

„Aš visur važinėjau, į įvairius miestus. Su teta labai dažnai keliauju“, – teigė mažasis keliautojas.

Viena vaikus lydinčių auklėtojų taip pat džiaugėsi tokia „Lietuvos geležinkelių“ dovana. Tai, kokia ji vertinga, buvo galima pamatyti ir iš laimingų vaikų veidų. „Kai kurie vaikai išvis nėra keliavę traukiniu, jiems tai didžiausia pramoga“, – džiaugėsi auklėtoja.

Nors keliauti traukiniu malonu, vieniems vaikams be suaugusiųjų priežiūros ne visada saugu. Tad drauge su kelione „pabėgėlis“ bendramoksliams parūpino ir pažintinę ekskursiją. Kiek anksčiau vaikai, auklėtojai, ir pedagogai lankėsi Geležinkelių muziejuje Vilniuje. Ten vaikams rodyti animaciniai filmukai, skatinantys saugiai elgtis geležinkelio prieigose, per žaidimus supažindinta su geležinkelių istorija.

Keleivių pramogai – Geležinkelių muziejus

2011 m. Vilniaus geležinkelių stoties antrame aukšte duris atvėrė rekonstruotas Geležinkelių muziejus. Muziejus išsidėstęs trijose salėse, jose galima susipažinti su geležinkelio stočių, ryšių ir kelio statybos istorija. Pagrindiniai Lietuvos geležinkelių istorijos faktai surašyti 20 metrų ilgio laiko juostoje. Interaktyvioje ekspozicijos dalis lankytojams leidžiama pasijusti stoties budėtoju ar iešmininku, iš pervažininko namelio susisiekti su budėtoju. Maketų salėje yra trys veikiantys geležinkelio maketai, čia galima pasimokyti signalizacijos taisyklių, pažinti geležinkelio struktūrą: kelius, tiltus, tunelius, pastatus, signalizaciją, riedmenis. Šioje salėje vykdomos edukacinės programos moksleiviams.

Geležinkelių muziejuje galima įsigyti suvenyrų su „Lietuvos geležinkelių“ simbolika.

Informacija lankytojams

Adresas: Geležinkelio g. 16, Vilnius.

Tel. (8 5) 269 3741.

Darbo laikas:

antradienį–penktadienį 9–17 val., šeštadienį 9–16 val.

Poilsio dienos – sekmadienis, pirmadienis ir valstybinės šventės.

Paskutinį mėnesio penktadienį – sanitarinė diena.

Bilietų kainos

Suaugusiesiems – 4 litai.

Studentams, moksleiviams ir pensininkams – 2 litai.

Ekskursija su vadovu – 30 litų.

Grupei be ekskursijos vadovo (nuo 5 asmenų) – 15 litų.

Edukacinis užsiėmimas – 40 litų.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams, vaikų namų auklėtiniams, socialiai remtiniems vaikams, neįgaliesiems, muziejininkams, Tarptautinės muziejų tarybos nariams įėjimas nemokamas (pateikus atitinkamą dokumentą).