Ketvirtadienį Lietuvai minint 31-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines parlamento vadovė priminė 1992-uosius, kai tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis svarstė, kurią datą labiau tiktų iškilmingai švęsti.

„Dabar skamba keistokai, bet dėl Kovo 11-osios įtraukimo į atmintinų bei minėtinų dienų sąrašą tada net teko kiek padiskutuoti. Atrodė, nepriklausomybės atkūrimas, ką tik įvykęs politinis aktas, gyvas kiekvieno jame dalyvavusio atmintyje, dar nėra nusipelnęs istorinės atminties“, – per Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Per tą laiką nemažai kas pasikeitė. Kovo 11-oji, kaip ir Vasario 16-oji, tapo valstybine švente. Į politiką atėjo nauja karta, kuriai nėra klausimo, kurią datą minėti iškilmingiau“, – teigė ji.

„Mes išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą, todėl, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, svarstymai, kuri data svarbesnė, Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, nebeteko prasmės“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Anot jos, 1918 metų vasario 16-ąją buvo padėti valstybingumo pamatai, be kurių nebūtų 1990 metų kovo 11-osios.

„Be Kovo 11-osios nebūtume galėję pasinaudoti tuo pagrindu, kuris atsirado 1918 metais paskelbus Nepriklausomybės deklaraciją. Visa tai sudaro vientisą valstybės atkūrimo bei įtvirtinimo procesą, kurio dalimi dabar esame ir mes. Neabejotina, kad ir mūsų pastangos bus vertinamos taip pat ir iš ateities kartų perspektyvos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Lietuva tapo pirmąja respublika, paskelbusia nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje: