Vilniuje šešiolika metų gyvenantį turkų verslininką lietuvė apsuko aplink pirštą: įsigijusi batų už pusę milijono litų verslininkė vengia sumokėti pinigus.

47-erių Ali Kaymazas į Lietuvą iš Turkijos atvyko iškart po Nepriklausomybės atkūrimo – dar 1991-aisiais. Lietuviškai prastai kalbantis vyriškis iš pradžių pramoko rusiškai. „Kad čia galėčiau įsitvirtinti, privalėjau bent kažkiek pramokti ir lietuviškai – išlaikiau lietuvių kalbos egzaminą. Tik sunkiu darbu sukaupiau šiokias tokias santaupas“, – pirmus savo viešnagės Lietuvoje metus prisiminė Ali.

Daugiau kaip dešimtmetį turkas dirbo, kur papuldavo. 2004 m. sumanė, kaip pats sako, užsiimti verslu.
Ali sudarė sutartis su Turkijos bei Kinijos bendrovėmis ir nusipirko per 50 tūkst. porų vyriškų batų.
Dalį batų – beveik 8 tūkst. porų – vyriškis sutarė parduoti klaipėdietei verslininkei Laimai Rimkūnienei. „Ne pirmą kartą su šia moterimi teko bendrauti, tad pasitikėjau ja ir perdaviau dalį siuntos“, – tvirtino turkas. Dėl kainos ilgai nesiderėjo – beveik pusė milijono litų.
Tačiau šią vasarą sueis jau treji metai, kai buvę tarpininkai kovoja teismuose. Nuo 2005-ųjų L.Rimkūnienė už batus turkui skolinga 430 tūkst. litų. Verslininkė tvirtina nemokėsianti pinigų ir negrąžinsianti batų tol, kol nebus atlikta kokybės ekspertizė, nes batai esą brokuoti.

Erzina ir ekspertus, ir teismą

Nors teismai vyksta jau trečius metus, pabaigos dar nematyti – net teismui skyrus atlikti ekspertizę, pusę metų lauktas poslinkis neįvyko. Prekes ištirti turėjusi bendrovė paskelbė, kad nuo šių metų pradžios stabdo veiklą.
Negana to, teismas iš minėtos bendrovės sulaukė rašto, kuriame teigta, kad iki pat Naujųjų metų buvo įvairiai kliudoma atlikti išsamią batų ekspertizę. Rašte bendrovės „Eksposervis“ atstovas teigė, jog L.Rimkūnienė ir jos advokatas Kazys Rakauskas trukdo atlikti tyrimą, neįsileidžia ekspertų, daro spaudimą bendrovei.
Tokius ekspertų pasiteisinimus vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo posėdyje citavo teisėja Ona Gasiulytė. Tačiau verslininkė ir advokatas kategoriškai atmeta ekspertų teiginius. „Visiškai nusišneka, visiškas melas. Čia Ali nebent tai galėjo daryti. Su ekspertais bendravome tik telefonu ir jokių kliūčių nekilo, buvo sudarytos sąlygos ir pasiimti batus, tačiau jie patys neatvyko“, – teigė L.Rimkūnienė.
Tokie žodžiai teisėjos neįtikino. Per 2 tūkst. litų kainuojančią ekspertizę patikėta atlikti kitai kompanijai – „Impeksservis“. Specialistai turės apžiūrėti kiekvieną batų porą. Jų sandėlyje, anot verslininkės, – beveik 8 tūkst.
Teismas šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – L.Rimkūnienės turtas areštuotas.

Turką vadina apgaviku

Teismo salėje tiek L.Rimkūnienę, tiek jos advokatą suerzino „Vilniaus dienos“ žurnalistas su fotoaparatu rankose. Verslininkė slėpė veidą, o Lietuvos advokatūros veteranu vadinamas K.Rakauskas negailėjo karčių žodžių turkui verslininkui.
L.Rimkūnienė pasiguodė pati esanti kalta, kad įsigijo brokuotų prekių siuntą. Anot jos, buvęs verslo partneris Ali yra apgavikas, norėjęs apauti Lietuvos žmones prastos kokybės batais.
Apgaviku vadinamas A.Kaymazas jau šešiolika metų Lietuvoje moka mokesčius, remia vaikų namus, prisideda prie labdaros akcijų. Už teikiamą paramą jį apdovanojo ir Šv. Kazimiero ordino magistras.

Priedanga – ES

Pagal šalyje galiojančius įstatymus brokuotas prekes galima grąžinti per mėnesį nuo jų įsigijimo datos. L.Rimkūnienė teigia, kad su Ali negalėjo susisiekti ir grąžinti prekių net pusę metų.
„Per pusę metų kalbėjome n kartų telefonu. Yra krūvos kitų sutarčių, įrodančių, kad buvau Lietuvoje ir dirbau. Gaila, kad nebėra galimybės gauti skambučių išklotinės iš telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ – tokią informaciją jie kaupia tik pusmetį“, – guodėsi turkas.
Teisme L.Rimkūnienė prisiminė ir dar vieną priežastį, kodėl nė neverta tirti batų kokybę. Verslininkės teigimu, ekspertizė atliekama tik ES kokybės sertifikatus atitinkančioms prekėms ir pateikus kitus būtinus dokumentus. „Taigi šiems batams net negalima atlikti ekspertizės“, – teisėją bandė įtikinti klaipėdietė.

Fantastiška batų kaina

Labiausiai Ali įsiuto tuomet, kai prekybos centre VCUP, parduotuvėje „Le Monte“, nusipirko tokius pat batus, kokius ir pardavė klaipėdietei verslininkei. „Sutartyje numatyta kaina – 46 litai už porą. Šioje parduotuvėje batai kainuoja net 229 litus“, – sakė turkas.
Anot vyriškio, tiek sąskaitoje nurodytas kodas, tiek ir kodas ant batų pirkimo čekio sutampa. Tačiau didžiausias akibrokštas, kad parduotuvė „Le Monte“ priklauso bendrovei „Manring“, kurios savininkas – L.Rimkūnienės sūnus. Verslininkės gyvenamoji vieta nurodyta tuo pačiu adresu, kur įsikūrusi ir bendrovės „Manring“ būstinė.
„Patentų biure gavau įdomų raštą, kuriame – verslininkės ir jos sūnaus bendrovių sutartis. Pagal šią sutartį sūnus iš motinos nusipirko 10 porų jau minėtų batų. Ir tik nenustebkite – kodai vėlgi sutampa, bet vienos batų poros kaina – tik 10 litų“, – stebėjosi Ali.
Dėl galimo sukčiavimo turkų verslininkas prieš du mėnesius kreipėsi į Ekonominę policiją. Ši kol kas jokios informacijos neteikia, nes vis dar atlieka tyrimą.
Likusias 42 tūkst. batų porų įsigijusios bendrovės skundų dėl prastos kokybės nepateikė ir laiku atsiskaitė. „Be abejo, iš tūkstančio porų gali būti keletas brokuotų, tačiau jokių skundų nebuvo“, – sakė Ali.