Šalia šviečiančio Kauno "Akropolio" tamsoje skendinčios Karmelitų bažnyčios tikintieji prarado viltį, kad verslininkai sutvarkys šventovę.

Daugiau pažadų nei darbų

Kelis šimtmečius skaičiuojanti Karmelitų bažnyčia restauruoti pradėta daugiau kaip prieš metus. Remonto darbai nevyksta taip sparčiai, kaip tikėtasi, nes trūksta pinigų.
Bažnyčios klebono Renaldo Šumbrauskio teigimu, prieš statydami "Akropolį", verslininkai sudarė trišalę sutartį su bažnyčia ir Kauno arkivyskupijos kurija. Viešai žadėta skirti didžiulę paramą Karmelitų bažnyčiai sutvarkyti, tačiau sutartyje konkrečių įsipareigojimų nėra.

"Žodinių pareiškimų buvo daug. "Akropolio" vadovai iš įvairių tribūnų žadėjo nudažyti bažnyčią, sutvarkyti aplinką. Dabar parapijos tikintieji jau prarado viltį sulaukti rimtesnės turtingų kaimynų paramos", - vedžiodamas po remontuojamą bažnyčią apgailestavo klebonas.

"Akropolio" savininkai skyrė beveik milijoną litų. Šios sumos užteko parengti renovacijos galimybių studiją, suremontuoti šventorių juosiančią tvorą ir sukurti techninį projektą. Mūrinė tvora ir baroko stiliaus vartai buvo visiškai susidėvėję. Ją remontavę darbininkai dirbo nekokybiškai, todėl teko nemažai pinigų išleisti, kad būtų ištaisytos klaidos.

Atkasti pamatai dūla

Bažnyčios viduje šiuo metu pakeista grindų danga. Paklotos granito plokštės, po jomis sumontuota moderni elektrinio šildymo sistema. Atnaujinta ir presbiterija - bažnyčios vieta, kur yra didysis altorius. Klebono teigimu, šiems darbams savivaldybė skyrė 220 tūkst. litų, 150 tūkst. litų paaukojo tikintieji ir rėmėjai.

"Iš savivaldybės bažnyčiai remontuoti prašėme dviejų milijonų litų, bet gavome tik dalį", - pasakojo bažnyčios pastoracinės tarybos narė projektuotoja Vida Mackevičienė.
Prieš metus surengę talką parapijiečiai atkasė bažnyčios pamatus, jie iki šiol džiovinami. Dabar reikėtų įrengti pastato hidroizoliaciją, atlikti cokolio sanavimą ir drenažą. "Tai padarę išgelbėtume avarinės būklės pastatą. Šie darbai kainuotų daugiau kaip milijoną litų. Nežinome, iš kur gauti tokią sumą", - guodėsi bažnyčios klebonas.
Kunigas R.Šumbrauskis mano, kad, nenudažius bažnyčios fasado ir nepakeitus langų, pastatas neatrodys patraukliai. Specialistai taip pat rekomenduoja restauruoti išorės sienas, pakeisti lietvamzdžius.

Aukojančiųjų nėra daug

Klebonas įsitikinęs, kad gražiai turėtų atrodyti ne tik šviesomis spindintis "Akropolis", bet ir šalia esanti bažnyčia. Ją taip pat reikėtų apšviesti. Pastoracinės tarybos narė V.Mackevičienė tiki, kad ateityje bus restauruotos ir bažnyčioje esančios vertingos italų meistrų lipdiniais išpuoštos freskos, dailininko Mykolo Elvyro Andriolio nutapytus paveikslai. Pastaruoju metu į šventovę užsuka kur kas daugiau žmonių. Bažnyčios durys atviros visą dieną. Tačiau ne visi lankytojai nori aukoti bažnyčios remontui.

Bendrovės "Kultūros paveldo tyrinėjimų ir projektavimo centras" direktorė architektė Regina Žukauskienė "Kauno dienai" teigė, kad norint fasadą restauruoti būtini tyrimai, parengtas techninis projektas. Darbai galėtų prasidėti nors ir šiandien. Kol nėra lėšų, apie meno kūrinių renovavimą ar vidaus sienų apdailą kalbėti anksti.
Architektės teigimu, lėšų šventovei atnaujinti galėtų skirti ir Kultūros paveldo departamentas.

Daugiau lėšų nežada

Kauno "Akropolio" valdytojas Rolandas Simanavičius aiškino, kad bendrovė "Akropolis" yra įvykdžiusi visus sutartyse numatytus įsipareigojimus.

"Pagal sutartį su Kauno šv.Kryžiaus (Karmelitų) parapija bendrovė "Akropolis" parapijai suteikė 978 tūkst. 225 litų paramą, kuri buvo skirta bažnyčiai atstatyti. Šiuos pinigus, mūsų žiniomis, parapija panaudojo įvarioms reikmėms ", - teigiama redakcijai atsiųstame komentare.

Apie tai, ar ketinama vėliau dar skirti pinigų kaimynystėje įsikūrusiai bažnyčiai remontuoti, atsiųstame atsakyme nutylėta.