"Galima nepaklusti tam tikriems įstatymams, bet negalima nepaklusti Dievui", – šiuo principu vadovaudamasis prieškario Kaune gyveno ir dirbo Japonijos diplomatas Chiune Sugihara. Jo žmona Jukiko, tyliai palaikiusi vyro veiklą, spalio 8 d. Japonijoje atsisveikino su šiuo pasauliu.
Įvertinimas – po mirties
1939–1940 m. japonų diplomatas Č.Sugihara rezidavo Kaune, Vaižganto gatvėje veikusiame Japonijos konsulate. Čia gyveno ir jo šeima", – pasakojo Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" valdybos vicepirmininkas Linas Venclauskas.
Pritarusi vyro sprendimui gelbėti žydus nuo nacių, Jukiko tyliai padėjo savo vyrui ir palaikė jį morališkai. Č.Sugihara 1939–1940 m. Kaune žydams išdavė daugiau kaip 3 tūkst. tranzitinių vizų. Jo pastangomis buvo išgelbėta daugybė Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų. "Aišku, kad Č.Sugihara, veikdamas prieš oficialiąją Japonijos politiką, statė į pavojų visą savo šeimą ir negalėjo veikti be žmonos sutikimo ir palaikymo", – įsitikinęs Ramūnas Garbaravičius, vienas Sugiharos fondo sumanytojų bei steigėjų. Chiune ir Jukiko augino keturis sūnus.
Iš Kauno C.Sugihara su šeima buvo iškviestas į Berlyną. Dirbęs ambasadoriumi Čekijoje, vėliau – Karaliaučiuje ir Rumunijoje – su šeima buvo nublokštas į karo pabėgėlių stovyklą. Į Japoniją sugrįžo 1947 m. 1984-aisiais – tai buvo paskutinieji diplomato gyvenimo metai – jam suteiktas Pasaulio teisuolio vardas. 1992 m. C.Sugiharos nuopelnus pripažinus Japonijos vyriausybei, gimtajame diplomato mieste Yaotsu jam atidengtas memorialas. C.Sugiharos vardas tapo gerumo ir tolerancijos simboliu.
Klausė žmonos nuomonės
Jukiko buvo antroji C.Sugiharos žmona. Prieš tai jis buvo vedęs rusaitę. Chiunės ir Jukiko šeimą amžininkai prisimena buvus labai darnią.
"Japonai yra tokie santūrūs, kad labai sunku įžvelgti Jukiko įtaką vyro veiklai", – pastebėjo R.Garbaravičius. Pagal japoniškas tradicijas žmona paklūsta vyrui ir nesikiša į jo darbinius reikalus ir visuomeninį gyvenimą, tačiau C.Sugihara rezervuotai žiūrėjo į japoniškas tradicijas.
Aštuntajame dešimtmetyje pasirodžiusi knyga "Vizos gyvenimui", išleista remiantis Jukiko prisiminimais, liudija, kad diplomato žmona nebuvo atsiribojusi nuo vyro veiklos. Jukiko knygoje prisimena, kaip į konsulatą kreipėsi pirmoji delegatų grupė, klausdama, ar konsulas galėtų padėti išduoti tranzitines vizas.
Istorikai neabejoja, kad C.Sugihara, prieš priimdamas sprendimą gelbėti žmones, atsiklausė žmonos. Yra žinoma, kad šeima surengė susitikimą, per kurį daug diskutavo, keldami klausimą, ar reikia padėti žmonėms, ar ne, dalijosi savo argumentais už ir prieš. Diskusijose buvo priimtas sprendimas – reikia padėti, žmogaus gyvybė yra pati svarbiausia. Anot Jukiko, Č.Sugihara nesilaikė vizoms išduoti nustatytų kvotų ir išdavė jas tūkstančiais.
Tarsi grįžo namo
Sugiharų šeima gyveno antrajame konsulato Vaižganto g. aukšte, o Chiunės darbo kabinetas buvo pirmajame. Diplomato žmona virdavo arbatą ir savo vyrui, ir žmonėms, eilėje laukiantiems vizų. "Jukiko stengdavosi palengvinti vyrui darbą, palaikydavo moraliai. Prisiminimuose yra užuominų, kad po 13–15 darbo valandų Č.Sugihara labai pavargdavo, jam skaudėdavo rankas, sąnarius, nes vizos buvo rašomos ranka. Tada Jukiko jam masažuodavo pavargusias rankas. Taigi, galima sakyti, kad ji ir taip prisidėjo prie tos žmonių gelbėjimo operacijos", – žmonos įtaka diplomatui neabejojo L.Venclauskas.
Atkūrus nepriklausomybę, Jukiko tris kartus lankėsi Lietuvoje. 2003 m. Kaune Č.Sugiharos garbei Nemuno saloje buvo sodinamos japoniškos vyšnios – sakuros. Sugiharos namų kieme vieną sakurą pasodino pati Jukiko.
"Lietuva jai buvo labai artima. Kai Jukiko atvyko į Kauną dalyvauti sakurų sodinimo ceremonijoje, ji pirmiausia nuėjo į kambarį, kuriame buvo praleidusi daugiausiai laiko, ir tarsi grįžo namo. Tai buvo trumpas, bet labai svarbus, o gal net svarbiausias jos gyvenimo etapas", – prisiminė R.Garbaravičius.
Surengs arbatos ceremoniją
Iki 85-erių Jukiko buvo labai aktyvi, daug keliavo, lankėsi Lietuvoje. "Dėl sveikatos problemų Jukiko tapo sunku vaikščioti, todėl paskutinį dešimtmetį ji mažai rodėsi viešumoje, bet aktyviai su visais palaikė ryšius, su mūsų Sugiharos fondu – taip pat. Visada jai siųsdavome sveikinimus Naujųjų metų, japoniškų švenčių proga", – pasakojo L.Venclauskas.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Jukiko rūpinosi jos marti – vyriausiojo sūnaus žmona. Diplomato našlė mirė sulaukusi 94-erių.
Pagal japoniškas tradicijas Jukiko Sugihara buvo kremuota. Pirmasis atsisveikinimas bei pagerbimas vyko tik artimųjų rate. L.Venclauskas sakė, kad vieša pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvaus šeimos nariai, Japonijos diplomatai, vyks Tokijuje lapkričio 9 d. Tą dieną Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" su Japonijos ambasados Lietuvoje atstovais Sugiharos namuose Kaune rengs minėjimą bei sakralią arbatos ruošimo ir gėrimo ceremoniją.
Naujausi komentarai