„Preliminariais duomenimis, ten kažkokio sarkofago, kas įrodytų buvus perlaidojimą, šiuo metu mes tokių duomenų neturime“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas Rytis Jonaitis.
„Kaulų nesimato. Ten yra riedulių krūva, rieduliai dideli, (...) bet kažkokios organikos, liekanų, metalo... Kitu atveju einant pro šalį ta akmenų krūva visiškai neužklius, bet kadangi ten yra Poderio nurodyta vieta, iš karto prasideda versija, kad gal po akmenimis... Šiuo metu mes tokių duomenų neturime“, – pridūrė jis.
Mokslininkai Vilniaus arkikatedroje atlieka mažos apimties invazinį tyrimą.
BNS skelbė, kad liepą Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus, kuriais, be kita ko, bus siekiama patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.
Šių veiksmų imtasi po to, kai istorijos tyrinėtojas S. Poderis pavasarį pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu palaikai galėjo būti aptikti, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai nepaviešinta ir jie vėl buvo paslėpti.
Gegužę S. Poderis pareiškė, kad valdovo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Pasak Lietuvos istorijos instituto jaunesniojo mokslo darbuotojo Sauliaus Sarcevičiaus, į minėtą erdvę buvo pragręžta skylė, joje tyrimus pirmieji atliko mikrobiologai.
„Tie tyrimai užtruko tikrai netrumpai, ir tada kišome savo kameras jau mes, 3D (erdvinius modelius – BNS) darėme tos patalpos ir preliminarius duomenis mes turim, bet išvadas pateiksime jau susipažinę patys detaliau rytoj“, – sakė S. Sarcevičius.
Tiriama vieta – buvęs kolektorius, preliminariais duomenimis, patalpa yra maždaug 2 metrų ilgio, 1,2 metro pločio ir 1,3 metro aukščio.
„Lenkų laikais jis buvo užmūrytas ir mes darant tyrimą pragręžėme būtent lenkų laikotarpiu užmūrytas plytas“, – nurodė R. Jonaitis.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mikrobiologė Eglė Lastauskienė teigė, kad mėginiai iš užmūrytos patalpos buvo renkami apie dvi valandas, siekiant kuo steriliau ištirti joje susiformavusią mikroorganizmų bendriją.
„Mums diena buvo labai sėkminga mikrobiologams, – pasakojo mikrobiologė. – Sėkmingai pavyko surinkti mėginius ir galbūt atrodo truputį juokinga, kokios čia sėkmės reikia mikrobą paimti, bet sėkmės reikia didelės, nes bandėme paimti kiek įmanoma steriliau tam, kad žinotume, kokios mikroorganizmų bendrijos yra būtent toje aplinkoje, o ne ten, kur mes stovime dabartiniu metu su jumis.“
Mokslininkės teigimu, mėginių tyrimai užtruks apie mėnesį. Jų metu bus sekvenuojama visų aptiktų mikroorganizmų DNR, o tai leis nustatyti, kokia mikroorganizmų bendrija susiformavo daugiau nei šimtą metų nuo aplinkos izoliuotoje erdvėje.
„Šimtą metų užmūryta (patalpa – BNS), neturinti sąlyčio su aplinka, daugybė katedros potvynių, kurie galėjo sunešti labai įvairius mikroorganizmus į tą vietą. Tai mes iš tikrųjų analizuosime tai, kas gyvena ten, ir aš nekalbu apie vieną mikroorganizmą, o apie visą ekosistemą, kuri yra susikūrusi toje vietoje“, – kalbėjo E. Lastauskienė.
Pasak mikrobiologės, norint nustatyti, ar patalpoje anksčiau buvo palaikų ir kam jie priklausė, reikėtų rasti kaulų ar jų fragmentų – jų neradus, to įrodyti nebūtų galima.
Ketvirtadienį, baigus tyrimus, ertmė bus užkonservuota, prie jos tyrėjai tikisi sugrįžti įgyvendinant Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto trejus–ketverius metus truksiančius tarpdisciplininius katedros tyrimus, dėl kurių pateikta paraiška Lietuvos mokslo tarybai.
„Šiuo metu, reikminių tyrimų projekto metu, mes to (tikrinti kitas vietas – BNS) neplanuojame daryti, nes tai nebuvo numatyta mūsų tyrime (...). Kitas ertmes tikrinsime, jeigu laimėsime tarpdisciplininį katedros tyrimų projektą. Tada jos bus visos patikrintos“, – kalbėjo R. Jonaitis.
Skanavimo metu katedroje aptikta apie 20 įvairių ertmių. Prie tyrimų tikimasi grįžti kitais metais.
BNS rašė, kad Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties.
Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, pergalės prieš kaimynes, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.
Vytautas Didysis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje 1410 metais, per kurį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
(be temos)