VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto mokslo darbuotoja Jelena Vaitkevičienė ir kartografijos magistrantas Augustas Reikertas ištyrė 48 Vilniaus miesto savivaldybėje esančias kapines, vertindami jų rekreacinį ir ekologinį potencialą.
Tyrimo duomenimis, per maždaug penkias minutes pėsčiomis kapines galėtų pasiekti daugiau kaip 33 tūkst. sostinės gyventojų. Dar apie 3 tūkst. vilniečių kapinės yra vienintelė tokiu atstumu pasiekiama žalioji erdvė.
„Hektaras nėra lygus hektarui. Mieste gali būti daug žalių teritorijų, tačiau jos nebūtinai yra pasiekiamos ar tinkamos žmonėms naudotis“, – VU pranešime teigia A. Reikertas.
Tyrėjai kapines vertino pagal tris pagrindinius kriterijus – rekreacinį potencialą, gamtinę būklę ir žmogaus veiklos poveikį. Analizuota 12 rodiklių, tarp jų – teritorijų dydis, takų infrastruktūra, apšvietimas, prieinamumas, augmenijos būklė, transporto keliamas triukšmas ir tarša.
Pagal sukurtą vertinimo sistemą kapinės galėjo surinkti daugiausia 54 balus, tačiau jų įvertinimai svyravo nuo 7 iki 36 balų.
Aukščiausiai įvertintos Antakalnio, Našlaičių, Rasų ir Vingio parko Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų karių kapinės.
Pasak tyrėjų, geresnius didžiųjų kapinių rezultatus dažniausiai lėmė patogus susisiekimas, išvystyta takų infrastruktūra, kultūros paveldo objektai ir jų vieta mieste.
Tuo metu mažos, neveikiančios kapinės dažniau pasižymėjo natūralia augmenija ir geresne gamtine būkle, nors jose paprastai trūko lankytojams skirtos infrastruktūros.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Vilniaus kapinėse prasčiausiai vertinami patogumai, apšvietimas ir lankytojams prieinamos informacijos kiekis.
Tyrėjų teigimu, kapinių įtraukimas į miesto žaliųjų erdvių sistemą nereiškia, kad jose turėtų būti vykdoma įprasta parkams būdinga aktyvi veikla.
„Rekreaciją suprantame kaip pasyvų naudojimą – ramų pasivaikščiojimą, buvimą gamtoje, jos stebėjimą, pažintinius maršrutus. Mokslinėje literatūroje tokios vietos neretai vadinamos kontempliacinėmis žaliosiomis erdvėmis“, – aiškina A. Reikertas.
J. Vaitkevičienė pabrėžia, kad kapinių pagrindinė paskirtis ir toliau turėtų išlikti mirusiųjų atminimas, todėl bet kokia papildoma veikla jose privalėtų būti pagarbi ir netrikdyti šios funkcijos.
„Bet kokia rekreacinė veikla gali vykti tik tiek, kiek ši funkcija nėra trikdoma. Ji turi būti tyli, pagarbi ir neinvazinė. Ramiai pasivaikščioti kapinėse viena, o žaisti futbolą tarp antkapių – visiškai kas kita“, – sako mokslininkė.
Kaip pavyzdį, kai memorialinė ir rekreacinė funkcijos jau dabar egzistuoja greta, tyrėjai įvardija Vingio parko karių kapines, kurios yra neatsiejama parko dalis.
Mokslininkų vertinimu, norint geriau išnaudoti kai kurių kapinių potencialą, nebūtinos didelės investicijos. Tam tikrais atvejais pakaktų sutvarkyti takus, įrengti suoliukus, šiukšliadėžes ar informacines nuorodas.
Naujausi komentarai