Kaip BNS sakė „Vilniaus vandenų“ atstovė Renata Saulytė, Aplinkos apsaugos departamentas pasiūlė atlyginti šią žalą dėl sausį įvykusio incidento – tuomet nustatyta, kad plastiko atliekos į nuotekas pateko iš bendrovės ECSO.

„Vilniaus vandenys“ pripažįsta, kad užkardant minėtą taršą „galimai padarė ne viską“, tad dalį aplinkosaugininkų žalos sumokės be ginčų, tačiau likusią dalį žada išsireikalauti iš ECSO.

„Reaguodama į tai, kad šiuo aplinkosaugininkų siūlymu tikrieji teršėjai gali likti nenubausti ir tai suponuos neatsakingą verslo įmonių praktiką ateityje, „Vilniaus vandenys“ iš plastiku nuotekas šių metų pradžioje užteršusios ECSO bendrovės teisiniu keliu ketina išsireikalauti ne tik aplinkosaugininkų priskaičiuotą žalą gamtai, bet ir patirtus taršos stabdymo bei žalos reputacijai kaštus“, – nurodė bendrovė.

„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas tvirtina, kad plastiko atliekų išleidimas į nuotekų sistemą yra „neteisėta veikla, už kurią turi atsakyti ne vandentvarkos bendrovės, ir ne gyventojai, perkeliant jiems mokestinę naštą, bet tikrieji gamtos teršėjai“.

„Vilniaus vandenys“ šiemet dėl, kaip teigiama, ECSO plastiko taršos nuotekose dukart kreipėsi į prokurorus – sausį ir liepą. Pirmuoju atveju, dėl kurio ir siūloma atlyginti žalą, plastiko dalelės pateko ir į Nerį. Pasak „Vilniaus vandenų“, prokurorai tyrimo nėra baigę.

Taip pat teisėsaugai perduota medžiaga dėl, kaip įtariama, bendrovių „Plasta“, „Poligranul“, „GEko perdirbimas“, „Maldis“ taršos. Iš šių įmonių plastiko detalės, kaip teigia „Vilniaus vandenys“, į valymo įrenginius pateko iš jų vidinių nuotekų tinklų ar į valyklą buvo atvežtos asenizacine mašina.