Septynios mylios geležinio tilto, dešra užrakinta, kilbasa užkabinta. Kas? Užgavėnės. Didysis šurmulys bus antradienį, tačiau linksmybės daug kur prasideda jau rytoj.

Geriau už karnavalus

Tikriausiai nėra labiau padūkusios ir linksmesnės šventės Lietuvoje nei Užgavėnės. Tą dieną būtina triukšmauti, šėlioti, voliotis sniege, laistytis vandeniu ir prisivalgyti iki soties. Seni žmonės sakydavo: jei Užgavėnių nešvęsi, visus metus nelaimių neatsiginsi.

Juokų krėtimas ir kaimynų lankymas tądien – būtini. Jeigu šiaip nedrįstate kažko atvirai pasakyti draugui, kaimynui ar sutuoktiniui, per Užgavėnes galite pamiršti kuklumą – pašiepkite tinginius, nesusipratėlius, pikčiurnas ir kitokius nevykėlius. Būtinai tai darykite su kauke!

Lietuviškų Užgavėnių tradicija siekia pirmykštės žemdirbystės laikus. Etnografai spėja, kad prieš krikščionybę jos būdavo švenčiamos kovo viduryje ir vadintos Ragučio švente. Kai Bažnyčia įvedė septynių savaičių pasninką – gavėnią, draudžiančią pasilinksminimus, Užgavėnes imta švęsti likus 46 dienoms arba 7 savaitėms iki Velykų. Tai paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė.

Etnologas prof. Libertas Klimka neabejoja, kad ši šentė gali nukonkuruoti ir didžiuosius pasaulio karnavalus Venecijoje, Brazilijoje: lietuviškos Užgavėnės yra pačios archajiškiausios.

Papročiai – kaip žaidimas

Senosios Užgavėnės tęsdavosi savaitę, tad buvo nusistovėjusi tam tikra valgymo, užsigavėjimo tvarka. Švęsti buvo pradedama ketvirtadienį. "Riebųjį ketvergą" valgydavo keturis kartus. "Riebųjį penktadienį" mėsos neduodavo, nes pasninko diena, bet valgė kiaušinius, sviestą, pieniškus patiekalus penkis kartus per dieną. "Riebųjį šeštadienį" – šešis kartus, "riebųjį sekmadienį" – septynis kartus, "riebųjį pirmadienį" – aštuonis kartus, o paskutiniąją Užgavėnių dieną – "riebųjį antradienį" – devynis kartus. Valgydavo riebius mėsos patiekalus.

Anksčiau svarbiausias valgis būdavo šiupinys, kurį virdavo iš kruopų, žirnių, pupų, lašinių ir mėsos. Šiupinyje būdavo ir kiaulės uodega. Dabar populiariausias Užgavėnių valgis yra blynai. Stalas – būtinai apvalus, nes reikia sulaukti saulės šviesos ir šilumos. Kita diena – gavėnia, ir mėsos valgyti nebegalima. Maisto likučiai būdavo sakrališkai padalijami gyvuliams, kaip "vaistai nuo visų ligų".

Užgavėnių papročiai – tai senovėje buvusių šventės apeigų, kuriomis siekta nulemti derliaus gausumą, dalis. Pasak L.Klimkos, jau XIX a. žmonės nebetikėjo, kad pasivoliojus sniege dirva duos geresnį derlių ar toli nuvažiavus linai augs ilgesni.

"Pagarba tradicijai verčia tai daryti ir su šypsena į viską žiūrėti. Senais laikais tie papročiai turėjo ritualinę ir religinę reikšmę. Pamažu tai virto tradicija, papročiais, kurie daugiau yra žaismė. Smagu juk važinėtis rogėmis ir vaikščioti persirengėliais. Daug juoko, poilsio, atsipalaidavimo nuo kasdienybės", – pastebėjo profesorius.

Blynus reikia užsidirbti

Neįmanoma įsivaizduoti Užgavėnių be persirengėlių. Ypač dažni buvo "žydai", "čigonai", "vengrai", "arkliai", "ožiai", "gervės", "velniai", "raganos", "giltinės", "ubagai". Vyrai persirengia moterimis, moterys – vyrais, užsideda baisias kaukes su ilgomis, kreivomis nosimis, barzdomis, išsišiepusias, iškreiptas pykčio. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krečia pokštus, dainuoja, stengiasi pavogti kokį buities rakandą.

"Iš tradicinės kultūros imame pagrindą, o paskui jį plėtojame kūrybiškai. Nenustebčiau, jeigu Užgavėnių eisenoje atsirastų šiuolaikinių kaukių. Kodėl ta proga iš kai kurių politikų nepasišaipyti?" – juokiasi L.Klimka.

Per Užgavėnes svarbus vaidmuo tenka ir namuose likusiems šeimininkams, kurie priima persirengėlius. Jie turi mokėti persirengėlius pakalbinti, ne iš karto įsileisti, užduoti jiems keblių klausimų.

Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai – Morė, Lašininis su Kanapiniu arba Gavėnas. Moteriškais, o kartais ir vyriškais drabužiais aprengta baidyklė dar vadinta Kotre, Raseinių Magde, Raseinių Kotre, Čiučela, Diedeliu, Gavėnu. Dėmesio centre buvo Morės kaip nelabosios žiemos dvasios vežiojimas.

Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.

Šventė tinka ir miestui

Kadangi Užgavėnės laikomos gyvybės, atgimimo šventė, daugybė papročių siejama su netekėjusiomis ir nevedusiais bei neseniai susituokusiais ir dar vaikų neturinčiais jaunavedžiais. Užgavėnių ateities spėjimai daugiausiai susiję su vedybomis ir būsimu derliumi. Jie labai panašūs į Kūčių nakties būrimus.

Laistymasis vandeniu, voliojimasis sniege – taip pat gyvybės simboliai. Į pakinkytą vežimą keliama statinė su vandeniu, prisodinama vaikų, kurie turi visa gerkle rėkauti. Važiuojama per kaimą, kas tik sutinkamas, tas vandeniu apliejamas, o visų šeimininkių garbės reikalas būdavo suspėti iš savo kiemo vandens išnešti ir į statinę šliūkštelėti.

Tikėta, kad kuo daugiau važinėjančius aplies vandeniu, tuo linai bus geresni. Taip pat buvo paprotys lieti vandenį ant bičių – nuo to jos vasarą gerai spiesis ir neš daug medaus.

Norėdami paskatinti linų ir javų augimą, per Užgavėnes ir vaikai, ir vyresni eidavo suptis sūpynėse.

Užgavėnių dieną daugybės darbų dirbti negalima. Tikėta, kad tą dieną negalima verpti, austi, pančių vyti, siūti, malti. Antraip galėjai susilaukti įvairių nelaimių: sukirmys mėsa, lašiniai; pirštai tvinks, vištos daržus kapstys, vėjai stogus plėšys ir kitų.

Nors mieste neįmanoma važinėtis arklių kinkiniais, etnologas L.Klimka mano, kad Užgavėnės gali būti ne mažiau smagios. Daugiabučių gyventojams profesorius siūlo burti bendruomenę, išeiti į kiemą, sukurti laužą. Jis ragina į tai įtraukti vaikus, pašokti kartu su jais ratelį apie laužą, padainuoti, Morę sudeginti. Tada nereikės persirengėliams į uždaras laiptines belstis.

Kaip pasidaryti kaukę?

Kauno tautinės kultūros centro dailininkė Rita Juodytė

Pačią paprasčiausią kaukę galima pasigaminti iš batų dėžutės. Tereikia prakirpti kiaurymes akims, burnai, priklijuoti kokią nors nosį, antakius, plaukus. Tikroji Užgavėnių kaukė gaminama papjė mašė technika. Reikia ant trilitrinio stiklainio iš plastilino nulipdyti nosį, lūpas ir antakius – labiausiai išsikišusias veido dalis. Kad kaukė gerai nusiimtų, uždedame maistinę plėvelę ar patį ploniausią šiukšlių maišelį. Ant tokio ruošinio klijuojame laikraštinį popierių. Skiautelėmis suplėšytą popierių mirkome į klijus. Tai gali būti su vandeniu skiestas lipalas, iš vandens ir krakmolo išvirtas kisielius, iš vandens ir miltų pagamintas klijus. Suklijuokite bent 7–8 popieriaus sluoksnius. Viršutinis sluoksnis gali būti balto popieriaus, ant jo paskui dekoruojama. Tokia kaukė turi gerai išdžiūti. Kaukė lengvai nuimama nuo ruošinio, yra tvirta. Paruoštą kaukę galima dažyti, priklijuoti kailio gabalėlių, siūlų. Taip galima išgauti Užgavėnių kaukėms būdingą charakterį – čigono, žydo, vengro, raganos. Kaukės turi būti baisios, kad išgąsdintų Morę, išvytų iš kiemo žiemą, tamsą ir visas negeroves.

Kad vaišės būtų tobulos

Šeimininkėms Užgavėnių receptus pateikė Žolinčių akademijos vadovė kaunietė Danutė Kunčienė.

Blyneliai gerai iškeps, jei jų tešla lengvai tekės nuo šaukšto.

Blynai nelips tik prie rūpestingai išvalyto ir įkaitusio keptuvės dugno.

Blynai bus skanesni, jei į tešlą palengva įmaišysite atskirai išplaktus trynius ir baltymus.

Į bulvių tarkius patartina įpilti šiek tiek pieno arba įberti vitamino C.

Riebalų dedama ar aliejaus pilama tik į įkaitusią keptuvę.

Blynų tešla nesušoks gumulais, jei į ją įpilsite pasūdyto vandens.

Kepami blyneliai nesutrūks ir lengvai atšoks nuo dugno, jei tešlą užmaišysite valandą prieš kepant.

Jei norisi blynų, o namuose nėra pieno, galime įpilti mineralinio vandens su burbuliukais ar rūgpienio, kefyro.

Lietinių tortas

Pageidaujamą kiekį lietinių tešlos išpilstyti į tris atskirus dubenėlius. Viename dubenėlyje tešlą paskaniname kakava, antrame – kokoso drožlėmis, trečiame – aguonomis. Lietiniai kepami atskirai iš kiekvieno dubenėlio tešlos. Skirtingos rūšies lietiniai sluoksniuojami pertepant juos pagal skonį pasiruošta varške (galima naudoti mėgstamo skonio saldžius sūrelius), kondensuotu pienu, rūgščia ar kitokia uogiene. Sluoksniuojama ir pertepama iki norimo torto storio.

Ant viršutinio blyno galima užpilti glajaus (sumaišius ir pakaitinus po 100 g sviesto ir šokolado). Jei nesinori saldaus torto, tuomet ant viršutinio blyno tepkime varškę, papuoškime kivių riekelėmis, mandarinų skiltelėmis ir pan. Torto šonus galima aptepti susmulkintų kivių mase, apkepta svieste.

Rupių ruginių miltų blynai

2 stiklinės miltų,

2 šaukštai cukraus,

2–3 šaukštai kmynų,

20–30 g mielių,

po žiupsnelį druskos, kalendros,

rūgpienio ar šaltibarščių kefyro tešlai atskiesti.

Paruoštą riebios grietinės tirštumo blynų tešlą atidžiai išmaišyti ir palikti pridengtą iki kitos dienos. Kepti aliejuje (galima naudoti forminę keptuvę). Šie labai skanūs blynai valgomi, vilgant juos į grietinę, sumaišytą su, pavyzdžiui, bruknių ar kita mėgstama uogiene. Galima pasiruošti aštresnį padažą: į grietinę ar majonezą sudėti sutarkuotus ir nuvarvintus šviežius agurkus, paskaninus juos druska, pipirais ir kitais mėgstamais prieskoniais. Šiuos blynus galima kepti maišant grikių miltus su kvietiniais ar ruginiais.

Apelsinų blynai

2 stiklinės miltų,

1,5 stiklinės šviesaus alaus,

100 g sviesto,

4 kiaušinių baltymai,

4 tryniai,

2 šaukštai cukraus,

6 šaukštai romo,

aliejaus.

Miltus sumaišyti su cukrumi, tryniais ir ištirpintu sviestu, supilti romą, o alaus pilti tiek, kad tešla būtų grietinės tirštumo. Tuomet sukrėsti standžiai išplaktus baltymus.

Įdaras:

1 kg apelsinų,

3 šaukštai miltų,

cukraus pudros.

Nuluptus apelsinus supjaustyti piršto storumo griežinėliais, apibarstyti juos miltais ir kepti, kiekvieną atskirai pamirkius tešloje. Iškeptus griežinėlius apibarstyti cukraus pudra.

Varškės spurgos

0,5 kg riebesnės varškės,

5 šaukštai miltų,

4 šaukštai cukraus,

2–3 kiaušiniai,

50 g sviesto,

nubrauktas šaukštelis sodos,

vanilinio cukraus,

100 g cukraus pudros,

aliejaus.

Ištrinti su cukrumi kiaušinius ir viską kartu, išskyrus cukraus pudrą, rūpestingai suminkyti, suformuoti nedidelius rutuliukus arba net riestainius. Virti aliejuje, kol paruduos abi pusės. Išgriebtos iš aliejaus spurgos sudedamos ant popierinių servetėlių, kad nuvarvėtų. Tuomet pabarstomos cukraus pudra. D.Kunčienė pabrėžia – kuo tešla minkštesnė, tuo spurgos bus skanesnės.

Bulviniai blynai su baravykais

Stambia tarka sutarkuoti 3–4 bulves. Tarkius sudėti į kiaurasamtį su tankiu tinkleliu ir perpilti šaltu vandeniu, nuspausti. Į taip paruoštus tarkius sudėti kelis išplaktus kiaušinius, paskaninti druska, pipirais, šalavijų ir kario milteliais. Tuomet sumalti maždaug tris išvirtus baravykus, sumaišyti juos su aliejuje iškeptomis susmulkintų 3 svogūnų ropelėmis, paskaninti mėgstamais prieskoniais. Į įkaitusią su aliejumi keptuvę dėti šaukštą tarkių, ant viršaus – įdaro, o ant jo – vėl tarkių.

Raugintų kopūstų ir bulvių blynai

400 g raugintų kopūstų,

1 kg tarkuotų bulvių,

2 kiaušiniai,

didelis svogūnas,

druskos, kmynų, aliejaus.

Kopūstus susmulkinti, 15 min. troškinti savo sultyse kartu su riebios šoninės spirgučiais ir kitais mėgstamais priedais. Atvėsintus kopūstus, jei reikia, nusunkti, sumaišyti su tarkiais, kiaušiniais, susmulkintu svogūnu, prieskoniais. Jei tešla per skysta, pridėti miltų. Kepti aliejuje. Valgyti su grybų ar pomidorų padažu.

Princesės blyneliai

Maždaug 25 džiovintos slyvos (ar abrikosai),

1 kiaušinis,

5 šaukštai miltų,

5 šaukštai pieno,

vanilinio cukraus.

Kiekvieną nuplautą be kauliuko džiovintą slyvą pamirkyti tešloje ir dėti į įkaitusį aliejų (aliejaus turi būti tiek, kad apsemtų slyvas). Tokiu būdu išvirtas slyvas dėti ant popierinių servetėlių, kad nuvarvėtų. Tuomet slyvas galima pavolioti tarkuotame šokolade, apibarstyti cukraus pudra.

Lietiniai su raugintais kopūstais

Patroškinti pagal savo receptą raugintus kopūstus su riebios šoninės spirgučiais. Troškinio skysčio perteklių nuvarvinti. Tepti troškintus kopūstus ant lietinių. Susukti vamzdeliu, perpjauti juos perpus skersai, sustatyti kaitinti skirtame inde stačiai vieną šalia kito ir pašlakstyti majonezo (grietinės) ir pomidorų padažo mišiniu. Galima užbarstyti tarkuoto fermentinio sūrio, smulkintų krapų.

Bulviniai blynai su varške

200 g varškės,

2 svogūnų ropelės,

2 kiaušiniai,

2 šaukštai miltų,

8 bulvės,

5 šaukštai grietinės,

druskos, aliejaus, sodos.

Sutarkuotus svogūnus sumaišyti su varške, kiaušiniais, grietine užgesinta soda, miltais, druska. Tuomet šią masę sumaišyti su bulvių tarkiais ir kepti aliejuje.