Pasaulis apie Vilnių sužinojo iš LDK kunigaikščio Gedimino laiškų, kuriuose sostinė pirmą kartą paminėta 1323-ųjų sausio 25 dieną. Magdeburgo savivaldos teisė Vilniui buvo suteikta po 64 metų – 1387 metų kovo 22 dieną. Priėmęs naują privilegiją, miestas kelis šimtus metų puoselėjo lyderystę skleidžiant vakarietišką kultūrą, leidusią Vilniui tapti laidininku tarp Rytų ir Vakarų. Šis vaidmuo iki šiol liko užkoduotas miesto genuose ir kultūriniame gyvenime.

Tapo raktu į šiandieninę sėkmę

Pirmasis Vilniaus paminėjimas Gedimino laiškuose tapo savotiška paraiška, kad miestas yra pasirengęs priimti Magdeburgo teisę. Vilnius priėmė vakarietišką miesto kultūrą, per jį vakarietiška teisė atėjo į dabartines Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos šalis. Vilnius netruko tapti istorinės lyderystės vidurio rytų regione pavyzdžiu, savo raida įkvepiančiu kitus Europos miestus – tuomet, visai kaip ir šiandien, jis žavėjo laisvų žmonių sugyvenimu.

Itin svarbiu miestietiškumo požymiu tapo asmeninė žmogaus laisvė. Tai buvo svarbus žingsnis, palaipsniui vedęs prie to, koks demokratiškas Vilnius ir Lietuva yra dabar. Vilnius didelį dėmesį jau tuomet skyrė ir bendruomeniškumui – visuomet stengėsi atrasti būdus, kaip taikiai sugyventi. Vilnietiška Magdeburgo teisė tapo pavyzdžiu kitiems Lietuvos ir LDK miestams: Kaunui, Brestui, Oršai.

Pirmas LDK priėmęs Magdeburgo teisę ir vėliau plačiai visame regione paskleidęs vakarietiškų demokratiškų miestų tradiciją Vilnius parodė lyderystę ir laisvės dvasią – savybes, kurias išlaiko ir dabar. Lietuvos sostinė nuosekliai įsitvirtina aukščiausioje pasaulio miestų lygoje. Šiais metais Vilnius pirmą kartą vienintelis iš Šiaurės Europos regiono atsidūrė tarp 25 pasaulio miestų, kuriuos „Financial Times“ ekspertai įtraukė į perspektyviausių Ateities pasaulio miestų sąrašą. Laisvės, demokratijos ir saugumo atmosfera Vilnių garsina kaip svarbų laisvės bastioną regione, kur nemažai kaimyninių šalių gyventojų tenka sunkiai kovoti su jų šalyse valdžią uzurpavusiais nedemokratiniais režimais.

Mūsų miestas, gimęs laisvės dvasioje, iki šiol yra pasirengęs ginti laisvę ir demokratiją bei padėti kiekvienam, kurį persekioja demokratijos principų nesilaikantys režimai ar jų lyderiai.

„Mūsų miestas, gimęs laisvės dvasioje, iki šiol yra pasirengęs ginti laisvę ir demokratiją bei padėti kiekvienam, kurį persekioja demokratijos principų nesilaikantys režimai ar jų lyderiai. Visa tai suteikia puikų pagrindą išdidžiai pasitikti artėjantį miesto jubiliejų ir suteikia dar daugiau įkvėpimo kurti pasididžiavimo vertą ateitį“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Sostinė jau ruošiasi įspūdingai sukakčiai

Prisimindama Magdeburgo teisės suteikimo sukaktį, Lietuvos sostinė aktyviai ruošiasi 2023-aisiais švęsti savo 700 metų jubiliejų. Jam paminėti ruošiama trijų metų programa, kuria tikimasi miestiečius ir miesto svečius paskatinti švęsti didingą Vilniaus istoriją, taip pat tiesti kelią į atvirą sostinės ateitį, didinti gyventojų emocinį ryšį su miestu.

Prisimenant, jog pirmą kartą pasaulis apie Vilnių sužinojo iš LDK kunigaikščio Gedimino laiškų, tikimasi, jog 700 metų jubiliejus taps dar viena proga žinią apie Vilnių paskleisti už Lietuvos ribų. Bus siekiama mieste sukurti šventinę atmosferą, praturtinančią miesto kultūrinę aplinką ir paskatinančią į Lietuvos sostinę pažvelgti iš naujos perspektyvos. Vilnius – draugiškas ir inovatyvus miestas, todėl nestigs netradicinių iniciatyvų, sujungsiančių miesto bendruomenę ir jo svečius.