Valdininkų pradėta neformaliojo ugdymo įstaigų reforma iš sostinės vaikų atims unikalius popamokinius būrelius, iš pedagogų – darbus. Likę būreliai dėl mažinamo finansavimo greičiausiai brangs.

Imasi pertvarkų

Keturios sostinės neformaliojo ugdymo įstaigos, kurias lanko šimtai miesto moksleivių, netrukus turėtų būti sujungtos į vieną, dalytis patalpas ir atsisakyti darbuotojų.

Tokius planus švietimo centrams pristačiusi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ketina sujungti keturias Vilniuje esančias įstaigas – Lietuvos jaunimo turizmo centrą (LJTC), Lietuvos jaunųjų gamtininkų centrą (LJGC), Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrą (LMSSC) bei Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centrą (LMITKC). Šios įstaigos greičiausiai įsikurs pastarojo centro pastate, esančiame Žirmūnų gatvėje.

Pradėjusi reformą ministerija siekia optimizuoti visų minėtų centrų veiklą, sumažinti valdymo išlaidas, racionaliau panaudoti materialinius ir finansinius išteklius. Valdininkai tikina, kad toks optimizavimas turėtų būti naudingas ne tik ekonominiu, bet ir švietimo požiūriu.

Tačiau įstaigų vadovai dėsto, kad šie gražūs ministerijos žodžiai nepamatuoti. Mažindami finansavimą valdininkai esą nesusimąstė, kad kai kurių būrelių dėl tokių veiksmų gali ir nebelikti, o vos keli išskirtinių lėktuvų, laivų, kosminės technikos, radijo bangų imtuvų ir siųstuvų modelių konstravimo specialistai gali netekti darbo ir vaikus palikti be veiklos.

Pedagogai tikina, kad nusprendusi sujungti minėtas keturias įstaigas ministerija nesikonsultavo su centrų atstovais.

Mažins darbuotojų skaičių

LMITKC direktorius Algirdas Sakevičius dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė, kad dėl vykdomų reformų įstaigos praras maždaug 35 proc. darbuotojų. Tai reiškia, kad iš 90 dabar centre dirbančių žmonių be darbo teks palikti mažiausiai 30. Būtent tiek, kiek įstaigoje dirba su vaikų ugdymu susijusių pedagogų.

„Jei pažvelgtumėte į mūsų dėstomų dalykų pavadinimus, suprastumėte, kaip sunku rasti tokių dalykų dėstytojų. Iš principo mes ir ugdome būsimus šio centro pedagogus, jie vėliau grįžta. Tikrai nėra lengva rasti gerą aviamodeliavimo specialistą, kuris sutiktų savo laisvalaikiu už mažą atlygį leisti laiką čia. Jis turi būti tam atsidavęs. Užsiėmimai vyksta ir savaitgaliais“, – kalbėjo A.Sakevičius.

Anot jo, vidutiniškai per mėnesį už vieną būrelį dėstytojas užsidirba maždaug 400–500 litų. Kai kurie dėstytojai dirba su įvairiais būreliais, tad suma padvigubėja arba patrigubėja.

„Yra pas mus ir pensinio amžiaus dėstytojų. Ministerijai atrodo, kad juos jau galima atleisti. Tačiau pakeisti jų nėra kuo. Čia situacija kitokia, nei paprastose mokyklose“, – pridūrė direktorius.

Atims užsiėmimus

Tačiau labiausiai bijoma ne dėl etatų mažinimo, o dėl to, kad jis smarkiai palies ir centrą lankančių vaikų užimtumą.

Šiuo metu LMITKC organizuojama daugiau kaip 20 įvairių užsiėmimų. Čia mokyklinio amžiaus vaikai mokosi ne tik lėktuvų ir laivų modeliavimo, bet ir gokartų sporto, dailės, floristikos, fotografijos meno, aplinkotyros, chemijos, biochemijos mokslų ir dar daugelio kitų išskirtinių dalykų, kurių nėra mokoma nė vienoje kitoje sostinės neformaliojo ugdymo mokykloje.

Be to, vaikui mokytis šioje įstaigoje nebrangu. Vieno būrelio pamokos tėvams kainuoja maždaug 60 litų per mėnesį, išskyrus gokartų vairavimo pamokas, kurios yra brangesnės.

A.Sakevičius sako, kad dėl planuojamų reformų kai kurių būrelių gali tekti atsisakyti.

„Negalime pasakyti, kurių neliks ir kiek jų gali nelikti. Tačiau tokia grėsmė neabejotinai yra. Jei neliks dėstytojų, tai ir būrelių nepajėgsime išlaikyti. Turint omenyje, kad kai kurie dėstytojai užsiima su skirtingas grupes lankančiais vaikais, tai būtų labai blogas dalykas“, – kalbėjo centro vadovas.

Toks likimas turėtų laukti ir gamtininkų centro, kuris pagal ministerijos planus savo veiklą finansuoti ateityje turės iš lėšų, gaunamų už suteiktas paslaugas. Vaikai reformomis bus atitraukti nuo gamtinės aplinkos, kurioje dirbo dešimtis metų.

Ministerijos raminimai

Sunerimę visų keturių reorganizuojamų centrų vadovai ŠMM išsiuntė laišką, kuriame išdėstė savo nuogąstavimus dėl centrui gresiančių problemų. Valdininkų atsakymas švietimo darbuotojų nenuramino.

Viceministro atsiųstame atsakyme teigiama, kad tokiu centrų jungimu mažinant finansavimą siekiama „išsaugoti unikalią Lietuvos mokinių <...> ugdomąją bazę“.

Ministro pavaduotojo laiške rašoma, kad ministerija neplanuoja naikinti centruose esančių būrelių, neketina trikdyti edukacinių programų kūrimo, nedraus ekskursijų, įvairios pažintinės veiklos.

Tačiau kaip iki šiol įstaigose vykusios programos vyks esant kur kas mažesnėms dotacijoms, taip ir lieka neaišku.

Viceministras taip pat tvirtina, kad įstaigų jungimas nebus traktuojamas kaip teisėta priežastis atleisti darbuotojus. Tai esą bus daroma kiekvieno darbuotojo klausimą sprendžiant individualiai, „atsižvelgiant į Darbo kodekso reikalavimus ir faktines aplinkybes“.

Tas pats ir Kaune

Analogiškos reformos šiomis dienomis pasiekė ir Kauno neformaliojo ugdymo įstaigas bei sukėlė jų vadovams nerimą. Pedagogus pasiekė žinios, kad ketinama ištuštinti miesto centre esančių trijų mokyklų pastatus ir pasiūlyti išsikraustyti kitur.

Kol kas įstaigų atstovai tikina nežinantys, kur konkrečiai jie bus iškeldinti, nes, skirtingai nei vilniečiai, Kauno įstaigų vadovai apie šiuos planus žino tik iš nuogirdų.

Švietimo ministerija laikinojoje sostinėje nusprendė sujungti Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, Kauno dailės gimnaziją ir Juozo Naujalio muzikos gimnaziją.

Pasak ministerijos atstovų, šiomis reformomis Kaune siekiama efektyviai panaudoti švietimui skirtas lėšas, sustiprinti materialinę bazę, aprūpinti naujomis mokymo priemonėmis, kad Kauno meno mokyklų mokiniai mokytųsi tam pritaikytoje aplinkoje.

Šias Kauno mokyklas lanko keli šimtai vaikų, daugelis jų vėliau pasirenka panašaus pobūdžio studijas aukštosiose mokyklose.

Komentarai

Andrius Jakučiūnas

Rašytojas

Man labai patinka, kad sūnus lanko tą modeliavimo būrelį. Jį lankyti jam liko metai, o paskui tikriausiai eis į kokį kitą, gal į kokių raketų ar kitokio dalyko modeliavimą. Nesakau, kad jis ir ateityje ketina tuo užsiimti. Sūnus dar per mažas galvoti apie studijas, bet aš pats iš patirties žinau, kad vėliau būreliai turi įtakos pasirenkant profesiją.

Nei aš, nei mano sūnus nebūtų laimingi, jei to užsiėmimo nebeliktų. Jis irgi patenkintas, eina savo noru. Kartais tie optimizavimai daromi visai nenaudingai, rezultatų negaunama. Gal tie rezultatai paskui matomi kokioms nors institucijoms, bet aš nemanau, kad atleidusi kelis dėstytojus valstybė galėtų smarkiai sutaupyti. Taigi naudos nėra, o nuostolis vaikams didelis.

Dėl kainos augimo, tai dabar ji nėra didelė ir didelių problemų šiek tiek padidėjusi mums nesukeltų, nors pinigais ir nesišvaistome. Šiuo atveju vaiko užimtumas nepalyginti svarbesnis. Tačiau net neabejoju, kad kai kuriems tėvams brangimas rūpesčių sukeltų.

Kartais prieš darant reformas reikia gerai pagalvoti, kokia bus iš to nauda. Tai tikrai nėra ta sritis, kurioje derėtų taupyti. Pats galiu pateikti pavyzdį, kad panašiai yra ir su literatūra. Finansavimas mažėja, knygų leidžiama mažiau. O kam tai naudinga?

Asta Radzevičienė

Mama

Sūnus centre lanko pradinį techninį modeliavimą. Mes šeimoje labai džiaugiamės, kad atradome šį užsiėmimą. Būtent šį būrelį pasirinkome apsilankę centre per atvirų durų dieną. Mus sužavėjo tie dėstytojai, kurie gerąja prasme tiesiog pamišę dėl to, ką veikia, jiems patiems labai įdomu, dėl to įdomu ir vaikams.

Ši mokykla ir jose esantys būreliai turi savo dvasią, yra išskirtiniai. Kai jungiamos panašios įstaigos, sukuriamas vienas milžinas molinėmis kojomis, bet be širdies. Man būtų gaila, jei centras prarastų savo išskirtinumą.

Be to, visi žinome, kaip Lietuvoje trūksta šiomis sritimis užsiimančių specialistų. Manau, tokie būreliai vaikus vėliau paskatina su technine kūryba sieti savo ateitį. Šalis turėtų būti suinteresuota tokiu vaikų ugdymu. Kuo daugiau tokių profesijų žmonių, tuo valstybei naudingiau.

Aš nesu prieš struktūrinius pakeitimus iš principo, tačiau jie turi būti daromi taip, kad vaikai nė kiek nenukentėtų.