Dejuojantys, kad trūksta pinigų miesto želdiniams, komunalininkai iš miesto valdžios prašo milijonų, tačiau apie naujus gėlynus nekalba.
Užkliuvo ir kelmai
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Valius Knokneris miesto tarybos nariams pristatė pirmą kartą parengtą miesto želdinių sodinimo ir jų priežiūros programą. Susiginčiję dėl pinigų sumos, už kiek vienoje ar kitoje miesto vietoje turėtų būti raunami senų medžių kelmai, miesto politikai programos nepatvirtino. Rengėjams pasiūlyta ją tobulinti iki lapkričio 1 dienos.
Kai kurie politikai negailėjo kritikos miesto želdinius prižiūrinčiai įmonei "Irgita". "Kažkodėl laukiame, kol žolė užaugs iki kelių, tačiau nupjautos žolės neparduodame ūkininkams, kad sušertų gyvuliams. Kai nedidelę pievelę šienauja "Belorus" traktorius, darbas atliekamas tik formaliai, nes po to vis tiek styro žolės kuokštai", – konkrečius pavyzdžius žėrė tarybos narys Erikas Tamašauskas.
"Politikai nesigilina į reikalo esmę. Mes galime padaryti daug daugiau, bet darome tiek, kiek mums moka", – bandė atremti priekaištus "Irgitos" direktorius Robertas Mačiulis.
Šiemet gėlynams, medžiams ir vejoms prižiūrėti savivaldybė skyrė 700 tūkst. litų.
Rūpi pinigai, o ne gėlės
Rengiant programą, savo pasiūlymus, kaip geriau prižiūrėti miesto žaliuosius plotus, pateikė septynios seniūnijos iš vienuolikos. Tarybos nariai programoje pasigedo konkretumo ir vieningo požiūrio į miestą. "Kodėl kalbama tik apie III forto priežiūrą? Atrodo, kad kitų fortų nėra ar žolė ten neželia", – stebėjosi meras Andrius Kupčinskas. "Kodėl Gričiupio seniūnijoje nenumatyta nė vieno gėlyno?" – teiravosi vicemeras Kazimieras Kuzminskas.
Prabilta ir apie miesto sodininko etatą. "Profesionalas turėtų formuoti bendrą miesto vaizdą ir rūpintis želdiniais", – remdamasis Latvijos miesto Venspilio patirtimi pastebėjo E.Tamašauskas.
Programoje numatyta, kad kitais metais reikėtų skirti beveik 9 mln. litų. Tokia suma numatyta atsižvelgiant į savivaldybės sutartyje su "Irgita" patvirtintus įkainius. V.Knoknerio teigimu, kasmet suma mažėtų. 2013 m. želdiniams priežiūrėti užtektų maždaug 6 mln. litų.
Paklaustas, ar per penkerius metus atsiras mieste naujų žaliųjų plotų, gėlynų, V.Knokneris vėl prakalbo apie pinigus. "Visko atsiminti negaliu. Svarbiausia, kad žinotume, kiek pinigų reikia", – nuo atsakymo išsisuko V.Knokneris. Jis žadėjo, kad per artimiausius penkerius metus mieste nebeliks piktžolių bei nuodingų Sosnovskio barščių.
Daugiabučiai palikti likimo valiai
Naujojoje programoje nė žodžiu neužsiminta apie teritorijų šalia daugiabučių namų priežiūrą. Šiuose namuose gyvenantys žmonės nuolat piktinasi, kad iš jų nelegaliai renkamas mokestis teritorijoms prižiūrėti. Dažniausiai tokių namų aplinka nedžiugina nei pačių gyventojų, nei miesto valdžios.
"Jeigu nėra patvirtintas daugiabučio namo sklypo ribų planas, žemė yra valstybinė ir savivaldybė privalo tą teritoriją prižiūrėti. Kadangi visada trūksta pinigų, neatimame malonumo iš gyventojų ir leidžiame tvarkytis patiems", – aiškino V.Knokneris.
Naujausi komentarai