„Tai leidžia ne tik pagrįstai didžiuotis vertybių išsaugojimu besirūpinančiu Mokslinių tyrimų skyriaus darbuotojų branduoliu, bet ir teikia daug džiaugsmo, kad atkreiptas dėmesys į tuos žmones, kurie muziejuje daro dažnai nematomą, tačiau labai svarbų darbą – rūpinasi vertybių išsaugojimu. Šių darbuotojų pasiekimai nėra eiliniai ir jie rodo, kad muziejus nėra tik eksponatų ir vertybių saugykla, tai ir vieta, kurioje kaupiama patirtis bei atitinkamos kompetencijos, gydomi sergantys eksponatai“, – pabrėžia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Kasmet siekdami aukštesnių kvalifikacinių kategorijų, muziejaus kilnojamųjų vertybių restauratoriai šiemet kaip niekada nustebino įvertinimų gausa. Neseniai prie Valdovų rūmų muziejaus komandos prisijungusi restauratorė B. Rudytė penkeriems metams užsitikrino trečiąją meninių baldų restauratorės kategoriją, o restauratorius A. Salys tokiam pačiam laikotarpiui tapo lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros aukščiausios kategorijos restauratoriumi. Taip pat viena iš nedaugelio dendrochronologių Lietuvoje dr. R. Pukienė tapo restauravimo technologijų (biologijos) eksperte ir įtvirtino šią poziciją penkeriems metams.

Restauratorė D. Baubaitė neterminuotai įgijo archeologinių radinių restauratorės ekspertės statusą – įvertinimą, kuris paprastai skiriamas tik itin didelę patirtį sukaupusiems ir ne vieną aukščiausią įvertinimą gavusiems specialistams. Savo darbais Valdovų rūmų muziejaus restauratorė yra pelniusi daug ryškių įvertinimų. Prieš ketverius metus už reikšmingiausius pastarųjų trejų metų muziejų vertybių restauravimo darbus muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbų kategorijoje jai, kaip geriausiai tų metų Lietuvos restauratorei, buvo skirta Kultūros ministerijos premija.

Šiais metais tokia nominacija ir premija įvertinta restauratorė J. Kalėjienė. Turėdama bene du dešimtmečius kauptą archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo patirtį, ji tapo plataus profilio archeologinių radinių eksperte ir specializuojasi archeologinės odos ir metalo restauravimo bei morfologinių odos tyrimų srityse.

Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjo Gintauto Striškos teigimu, visa muziejaus restauratorių grupė yra aukštai vertinama Lietuvos bei užsienio muziejinių institucijų kolegų, jie neretai konsultuojasi įvairiais – ne tik restauravimo, bet ir muziejinių vertybių parengimo ekspozicijoms – klausimais. „Tad šie pasiekimai ne tik labai džiugina, bet ir kelia visos restauratorių grupės profesinę reputaciją, didina įdirbio vertę“, – pabrėžia jis.

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų skyriuje kartu su kitais mokslininkais dirba viena dendrochronologė ir septyni restauratoriai, kurių specializacija – archeologinių dirbinių restauravimas bei prevencinis konservavimas. Per ilgamečius tyrinėjimus muziejaus fonde iš viso sukaupta daugiau nei 0,5 mln. radinių, kasmet konservuojama ir restauruojama apie 1 tūkst. iš jų.