Sklypo, kuriame tvora yra apjuosta ir valstybinės žemės dalis, savininkas, biokuro katilinių įrangos bendrovės „Enerstena“ vadovas Vygantas Sliesoraitis teigia, kad valstybinėje žemėje tvoros nėra.

„Pradėjus projektuoti reikalingą dviračių taką palei Nerį ir ką mes miestiečiams pažadėjome, kad bus atvertos visos prieigos prie upės, pamatėme, kad yra pažeidimas - valstybės žemėje šeimininkauja privatūs asmenys. Yra tvoros, yra ir tujos, suaugusios jau. Projektuojant taką, matosi, kad šie sklypai reikalingi žmonėms. (...) Čia reikia tako. Jis ir bus“, - žurnalistams ketvirtadienį šalia vieno iš užgrobtų plotų sakė Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.

Jo teigimu, palei Neries upę Vilniuje iš viso yra užgrobta sklypų, kurių bendras plotas prilygsta Lukiškių aikštės plotui. 500 metrų dviračių takas turėtų būti pradėtas tiesti kitais metais. Šiuo metu yra baigiamas tako projektas ir laukiama statybos leidimo.

„Čia turi būti atvira teritorija. Dabar yra sunku prasibrauti pro gyvatvores - gamtines kliūtis. Mums kartais bandoma aiškinti, kad tujos savaime užsisėja Lietuvoje pagal tikslias linijas - tai čia dabar stebuklus šalis. (Kitoje vietoje - BNS), kai už tvoros loja šuniukai, tai nėra labai didelio noro lipti per tvorą“, - kalbėjo L.Kvedaravičius.

Šalia Kazachstano ambasados ir arčiau upės yra įsikūrę trys prabangūs gyvenamieji namai. Visi namai stovi privačiuose ir teisėtuose sklypuose, tačiau neteisėtai naudoja valstybinę žemę, kur yra sukurti sodai, daržai ar vaikų žaidimo aikštelės.

Birutės gatvės 18D pastato privatus sklypas siekia 9,1 aro - šiame sklype šeimininkai yra gyvatvore aptvėrę dar 9,1 aro valstybinės žemės ploto. Valstybinėje žemėje yra įrengtas medinis takas, sūpynės bei tvarkingai nupjauta žolė. Birutės gatvės 18B pastato privatus sklypas siekia beveik 20 arų - ši teritorija aptverta metaline tvora, o dar 11,9 aro valstybinės žemės - gyvatvore. Šioje teritorija yra mažiau prižiūrėta - įrengtas nedidelis daržas.

Birutės gatvės 18C pastato privatus sklypas siekia 11,8 aro, o valstybinė žemė 10,3 aro. Visa ši teritorija yra aptverta metaline tvora, o joje bėgioja palaidi šunys.

L.Kvedaravičius teigė, kad 18B savininkai neturi jokių priekaištų ir pilnai sutinka su dviračio tako statybomis bei gyvatvorių pašalinimu. Tuo metu 18C savininkas per teismus bando įrodinėti, kad valstybinę žemę konfiskavo teisėtai. Vilniaus savivaldybės duomenimis, Birutės gatvės 18C savininką 2012 metais Vilniaus apylinkės teismas įpareigojo pašalinti nelegalią tvorą, tačiau to padaryta nebuvo.

„Enerstenos“ vadovas Vygantas Sliesoraitis BNS patvirtino, kad yra Birutės gatvės 18C savininkas, tačiau tvirtino, kad jo privačiame sklype esanti tvora nėra aptvėrusi ir valstybės žemės, nepaisant to, kad Vilniaus savivaldybės atstovai ketvirtadienį žurnalistams gyvai rodė, jog tvora juosia valstybės žemę.

„Jokių tvorų nėra. Ten tvoros nėra aš jums dar kartą sakau. Ten tvora seniai nugriauta, tas užfiksuota. Ten gyvena dukra ir ji reikalus tvarko. Aš jums daugiau pakomentuoti negalėčiau. (...) Niekaip nevertinu, nes ten tvoros nėra. Aš daugiau niekaip negalėčiau pakomentuoti. Viso geriausio“, - kalbėjo V.Sliesoraitis.

Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas, Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis BNS teigė, jog jeigu sklypų savininkai nekeltų jokių pretenzijų dėl želdinių pašalinimo ir žemės atsiėmimo, tai jiems veikiausiai negrėstų teisminiai procesai ar baudos.

Delfi.lt anksčiau rašė, kad šiuos sklypus yra tikrinusi NŽT ir konstatavusi, kad yra užimtas valstybinė žemė, tačiau į tai savininkai nereaguoja.