Nors rinkos prievaizdai nustatė, kad "Vilniaus vandenys" vandens kainą gali kelti tik 3,5 proc., miesto politikai sieks kainos kartelę pakelti aukščiau.

Pakvipo ginču

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vakar nutarė, kad sostinės gyventojams vanduo gali brangti tik 3,5 proc., arba 15 centų už litrą. Tačiau tam priešinasi vicemeras Romas Adomavičius. Jis pareiškė, kad kaina turi didėti bent 70 centų. VKEKK pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis "Vilniaus dienai" patvirtino, kad miesto taryba turi teisę nustatyti didesnę kainą, nei nurodė rinkos prievaizdai.

"Pagal įstatymą jie turi tokią teisę. Ir turi pateikti motyvus. Jeigu iš jų motyvų bus matyti, kad toks sprendimas nepagrįstas, tuomet VKEKK turi teisę vandens kainą nustatyti vienašališkai", – aiškino D.Janulionis.

Pasak jo, jeigu miesto taryba dėl vandens kainos apsispręs dar šį mėnesį, ji didėti galės jau nuo sausio. Tiesa, jeigu kaina bus didesnė, nei nustatė VKEKK, veikiausiai prasidės ginčai dėl tokio miesto valdžios sprendimo pagrįstumo.

Pagražino skaičius?

D.Janulionio teigimu, VKEKK posėdyje dėl vandens kainos į "Vilniaus vandenų" pusę stojęs R.Adomavičius aiškino, esą gerokai didesnė kaina būtina, norint sėkmingai atlikti svarbius investicinius projektus. Tačiau vicemeras esą gerokai pagražino skaičius, todėl VKEKK jie ir neįtikino.

"Šalto vandens kaina nedidėja tiek, kiek jie prašo, dėl dviejų dalykų. Dėl labai optimistinių projektų aplink Vilnių prijungti gyventojus prie vandens ir nuotekų tinklų ir dėl dumblo tvarkymo projekto", – sakė D.Janulionis.

Anot jo, abu projektai, kuriems įvykdyti esą būtina kur kas didesnė vandens kaina, kelia abejonių. Mat "Vilniaus vandenų" ir R.Adomavičiaus pateikti duomenys esą prasilenkia su realybe.

Sprendimas netvirtas

"Projektuose numatyta, kad prie vandentiekio ir nuotekų tinklų bus prijungta labai daug žmonių. Atrodo, apie 30 tūkst. žmonių per trumpą laiką. Be to, skaičiuojama, kad kiekvienas gyventojas suvartos po 110 litrų vandens per parą. Projektai atrodo labai šauniai. Tačiau realybė tokia, kad Vilniuje vienas gyventojas suvartoja ne 110, bet 60 litrų vandens. Tai rodo, kad projekto skaičiai yra pagražinti, – tvirtino VKEKK vadovo pavaduotojas. – Dumblo tvarkymo projektas taip pat pagražintas. Jame numatyta, kad dalis dumblo bus parduodama: dumblas bus verčiamas į granules, kurias bus galima naudoti šildymui, ir iš to bus gaunama pajamų. Tačiau situacija tokia, kad, kaip minėjo vicemeras, granulių parduoti nėra kam, ir greičiausiai už dumblo išvežimą teks patiems primokėti."

Sprendimą dėl vandens kainos VKEKK priėmė netvirtai. Už 3,5 proc. didesnę kainą pasisakė trys komisijos nariai, prieš – du.