Perka mažai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai paskelbė, kad, remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu už parduotus savivaldybių būstus jos yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų. Pagal įstatymą šios lėšos turi būti naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai – tai reiškia, už jas turi būti įsigyjama naujų socialinių būstų, kurių visoje Lietuvoje laukia 10,5 tūkst. šeimų ar asmenų.

Ministerijos surinktais duomenimis, 2017 m. savivaldybės, pardavusios 468 senus savivaldybių būstus, nupirko 188 naujus socialinius būstus, o 2018 m., kai pardavė 304 savivaldybių būstus, nupirko 52 socialinius būstus.

Reaguodama į neproporcingą parduotų savivaldybių būstų ir įsigytų socialinių būstų santykį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paprašė Valstybės kontrolės įvertinti socialinio būsto fondo plėtros efektyvumą savivaldybėse.

"Šeimos, kurioms reikalingas socialinis būstas, negali jo laukti metų metus. Taip susiformuoja ydinga praktika, kai nepasiturintys gyventojai tarsi turi įstatymuose įtvirtintą teisę prašyti pagalbos apsirūpinti būstu, tačiau realybėje šia teise niekada negali pasinaudoti. Manome, kad savivaldybės neišnaudoja visų teisinių ir finansinių galimybių socialiniams būstams pirkti ar remontuoti, ir tai šiek tiek stebina, nes pajamos, gautos pardavus savivaldybių būstą, gali būti naudojamos tik socialiniams būstams. Siekiame išsiaiškinti, kodėl to nedaroma", – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimais duomenimis, iš viso spalį šalyje buvo per 11,8 tūkst. socialinių būstų. Dalis jų neapgyvendinti, nes išsikėlus nuomininkams reikalingas remontas. Remontuotinų butų kasmet suskaičiuojama iki 600.

2016 m., lyginant su ankstesniais metais, daugiau nei 300 sumažėjo socialinių būstų. Taip nutiko todėl, kad jie buvo pripažinti netinkamais gyventi. Tai reiškia, kad savivaldybės neskyrė reikiamo dėmesio ir lėšų socialinių būstų remontui.

Daugiau galimybių

Padidinti socialinių būstų skaičių leido nuo 2017 m. socialinio būsto fondo plėtrai pradėtos naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Per kelerius metus iš struktūrinių fondų socialinių būstų įsigijimui šalyje skirta 48,9 mln. eurų.

Socialinio būsto laukiančių šeimų ir asmenų skaičius ypač sumažėjo 2016 m. – nuo 23,2 tūkst. iki 12 tūkst. šeimų ar asmenų. Toks skirtumas fiksuotas po to, kai 2015 m. įsigaliojo naujas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas ir buvo patikrinta, ar visi socialinio būsto laukiantieji atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.

Pastaruosius trejus metus socialinio būsto laukiančiųjų skaičius išlieka gana stabilus – maždaug 10,5 tūkst. šeimų ar asmenų. Tokia situacija rodo, kad šiame įstatyme nustatytomis paramos priemonėmis pavyko sustabdyti laukiančiųjų eilių didėjimą, tačiau eilė ir nemažėja.

Nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo nauja socialinio būsto plėtros forma, kai savivaldybės rinkoje išnuomotą būstą gali pernuomoti tokio būsto laukiančioms šeimoms ar asmenims.

Savivaldybėms, išsinuomojančioms būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomojančioms jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto, iš valstybės biudžeto kompensuojama 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, o kitose savivaldybėse – po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis yra apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.

Taip pat nuo rugsėjo dėl socialinio būsto nuomos gali kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, padidinta 20 proc. Tai reiškia, jei žmogus gauna minimalią algą, jis gali gauti valstybės paramą būstui nuomotis, skirtingai nuo ankstesnės situacijos, kai buvo laikoma, jog šios pajamos jau per didelės.

1 637 – tiek šeimų šiuo metu Vilniuje laukia socialinio būsto.

Taip pat savivaldybėms numatyta pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 183 eurų.

Laukia tūkstančiai

Remiantis rugsėjo mėnesio duomenimis, Lietuvoje socialinio būsto laukia 10,5 tūkst. šeimų arba asmenų. Tai perpus mažesnis tokio būsto laukiančiųjų skaičius, lyginant su 2015 m., kai eilėje buvo 23,2 tūkst. šeimų ar asmenų. Skaičiuojama, kad šiuo metu socialiniame būste gyvena 11,2 tūkst. šeimų arba asmenų.

Šalies savivaldybių pateikta informacija rodo, kad daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc. visų šalyje laukiančiųjų) miestų savivaldybėse.

Mažiausiai socialinio būsto laukiančiųjų yra Birštono, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių rajono, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybėse. Skaičiuojama, kad šiose teritorijose yra ne daugiau nei po 50 šeimų arba asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas.

Per pastaruosius penkerius metus kai kuriose šalies savivaldybėse socialinio būsto laukiančiųjų skaičius didėja. Pavyzdžiui, Visagine 2015 m. buvo 85 šeimos ar asmenys, laukiantys tokio būsto, dabar – 137. Jonavoje pastaraisiais metais socialinio būsto laukė vidutiniškai 270 šeimų ar asmenų, o šiais metais – 313. Būsto laukiančių skaičius nežymiai didėja ir Alytaus rajone: nuo 42 šeimų ar asmenų 2015 m. iki 68 šeimų šiemet.

Daugiausia – Vilniuje

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2019 m. kovą Vilniaus miesto savivaldybės ministerijai pateiktais duomenimis, už parduotus savivaldybės būstus Vilniaus miesto savivaldybė yra sukaupusi 6,27 mln. eurų. Į šią sumą yra įskaičiuotos sukauptos lėšos ir iš ankstesnių metų.

Sostinės savivaldybės pateiktais duomenimis, 2018 m. Vilnius planavo įsigyti 95 socialinius būstus, o įsigijo 1 socialinį būstą. Tam panaudota 15,9 tūkst. eurų.

Sostinės savivaldybė ministeriją taip pat yra informavusi, kad 2019–2021 m. planuoja įsigyti 121 socialinį būstą.

2019 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, Vilniaus mieste socialinio būsto laukė 1 695 šeimos arba asmenys. 2018 m. tokių šeimų arba asmenų buvo 1 653, 2017 m. – 1 372, 2016 m. – 2 346, 2015 m. – 6 514.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, pagal statistiką Lietuvoje iš 1 000 gyventojų 7,6 pagal gaunamas pajamas negali patys apsirūpinti būstu. Tuo metu Vilniuje šis rodiklis – 6,3, o Ignalinos rajone – 19,9. Todėl lyginti absoliučių dydžių ir daryti iš to išvadų, dėl objektyvių priežasčių, ar dėl nepakankamo dėmesio socialinio būsto problemai Vilniuje daugiausia šio būsto laukiančiųjų, nereikėtų. Tačiau akivaizdu, kad savivaldybės turi išnaudoti visas teisines ir finansines galimybes socialiniams būstams pirkti ar remontuoti.

Procesas per lėtas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis "Vilniaus dieną" informavo, kad šiemet Vilniaus miesto savivaldybės vardu nupirkti 29 socialiniai būstai (7 vieno kambario ir 22 dviejų kambarių) už 1 898 595 eurus. Šiuo metu vyksta dar 6 socialinių būstų pirkimas.

"Mano nuomone, aprūpinimo socialiniu būstu procesas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės kaltės, o dėl to, kad pirkimo procedūra yra reglamentuota Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu, kuriuo remiantis procedūros trunka labai ilgai, – teigė savivaldybės atstovas. – Vilniaus būsto rinka šiuo metu yra labai aktyvi, 1–2 kambarių butai parduodami per 2–4 savaites, pardavėjai nenori laukti 3–4 mėnesių, kol "prasisuka" Vyriausybės nutarimu reglamentuota pirkimo procedūra."

Todėl Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos ir dar 2019 m. pradžioje kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją siekdama pakeisti pirkimo procedūrą. Šią problemą P.Poderskis teigia išsakęs ir šių metų balandį vykusiame susitikime su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju Deividu Matulioniu, po kurio Kanceliarija irgi suformavo protokolinį pavedimą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai išnagrinėti savivaldybės prašymą pakeisti pirkimo aprašą.

Šalies savivaldybės yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų, kurie turi būti panaudoti socialinio būsto fondo plėtrai.

Kol kas šis procesas vyksta ir minėtas nutarimas dar nėra pakeistas, tačiau apie pirkimo procedūros sudėtingumą ir ilgumą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasak P.Poderskio, ne kartą buvo informuota.

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkritį viešai iškomunikavo apie savivaldybių nesugebėjimą įsigyti socialinių būstų, pažymėjo, kad savivaldybės yra nepanaudojusios 13,2 mln. eurų socialiniams būstams pirkti. Jos pateikti faktai tik patvirtina, kad tai nėra Vilniaus miesto problema, nes tuo pačiu aprašu privalo vadovautis visos savivaldybės, ir tos, kuriose būsto rinka yra aktyvi, irgi nesugeba nupirkti socialinio būsto",– aiškino P.Poderskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris įteisina naują paramos formą – ilgalaikę nuomą. Tai reiškia, kad savivaldybė galės išsinuomoti 5–10 metų būstą rinkoje ir paskui tokį išsinuomotą būstą pernuomoti socialinio būsto eilėje stovintiems asmenims. Šis ilgalaikės nuomos produktas, pasak P.Poderskio, inicijuotas Vilniaus savivaldybės prieš dvejus metus, ir po ilgų pastangų buvo įteisintas įstatymu.

Savivaldybei tai labai patrauklu, nes pagal įstatymą Vyriausybė dengtų 70 proc. rinkos kainos.

Tačiau ilgalaikė nuoma rinkoje irgi turi būti perkama pagal Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. aprašą. Taikant šio pirkimo aprašo nuostatas nuomos paslaugos pirkimas bus dar neefektyvesnis. Ar norėdamas išnuomoti savo butą nuomotojas gali laukti 3–4 mėnesius, kol savivaldybė duos atsakymą, kad nuomosis butą? Vilniaus mieste 1–2 kambarių butai šiuo metu išnuomojami per 1–5 dienas.

"Kitaip sakant, nepakeitus Vyriausybės patvirtinto pirkimo aprašo, socialinės apsaugos ir darbo ministras 2020 m. viduryje vėl komunikuos, kad "kokį gerą produktą sukūrėme o savivaldybės juo  nesinaudoja arba naudojasi labai vangiai", – ironizavo P.Poderskis.

Planų daug

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais duomenimis, 2015 m. socialinio būsto eilėje Vilniaus mieste buvo įrašytos 6 809 šeimos, 2016 m. eilės administravimas buvo perduotas įmonei. Tada buvo revizuotos eilėje stovinčios šeimo – įvertintos jų pajamos ir turimas turtas. 2016 m. eilė sumažėjo iki 2 142 šeimų. Mažiausia eilė buvo 2018 m. pradžioje – 1 358 šeimos. Tam įtakos turėjo 2017 m. gruodį baigtas statyti naujas socialinio būsto namas Linksmojoje gatvėje, kuriame pastatyti 79 socialiniai butai. 2019 m. patvirtintoje eilėje įrašytos 1 637 šeimos.

Laukiančiųjų skaičiaus augimą, P.Poderskio teigimu, labiausiai veikia du faktoriai: padidinti pajamų ir turto dydžiai, iki kurių galima stoti į eilę, ir 2018–2019 m. aktyvi socialinė reklama kviečiant jaunus žmones (studentus) įsirašyti į eilę socialiniam būstui gauti ir naudotis nuomos mokesčio kompensacija. Šiuo metu per 600 šeimų, laukiančių socialinio būsto eilėje, naudojasi nuomos mokesčio kompensacijomis ir gyvena rinkoje išsinuomotuose butuose.

P.Poderskis informavo, kad iš socialinio būsto plėtros vykdomas su ES parama projekto "Socialinio būsto plėtra" lėšų bus pastatyti 2 nauji socialiniai namai Meškonių gatvėje, kuriuose bus įrengta 149 socialiniai butai. Projektą numatoma užbaigti 2021 m. Projekto biudžetas – 6,981 mln. eurų, iš kurių 85 proc. finansuos ES, o 15 proc. – savivaldybės ir biudžeto lėšų, skirtų socialinio būsto plėtrai.

Taip pat pradėtas bendrabučio Šiltnamių g. 38, Vilniuje, pirmo aukšto rekonstrukcijos projektas. Rekonstravimo projektiniuose pasiūlymuose numatoma pirmajame aukšte įrengti 16 socialinių butų su sanitariniais mazgais ir virtuvės erdvėmis bei 1 bendro naudojimo patalpą – skalbyklą. Planuojamas šio projekto biudžetas 500 tūks. eurų iš Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto plėtros lėšų.

Artimiausiu metu miesto tarybai bus pateikta tvirtinti Neįgaliesiems pritaikytų būstų pirkimo sąlygos ir kriterijai, pagal kuriuos bus perkama 20 butų neįgaliesiems. Planuojamas šio pirkimo biudžetas – 1,6 mln. eurų iš socialinio būsto plėtros lėšų.

Šį tarybos projektą planuojama siūlyti miesto tarybai papildyti nauja nuostata, kad, esant papildomam neįgaliesiems pritaikytų butų poreikiui, taryba pavestų Vilniaus miesto savivaldybės pirkimo komisijai atlikti būstų pirkimus pagal atsirandantį poreikį, tačiau neviršijant nustatytos maksimalios kainos už 1 kv. m naudingojo ploto ir kitų reikalavimų. Jeigu komitetai ir taryba pritartų tokiam siūlymui, atsiradus naujam neįgaliųjų būsto poreikiui būtų galima operatyviau pasirūpinti būstu negalią turintiesiems.