Vėžio instituto atstovai kritikuoja jungimo prie Santaros klinikų planus: geriau nebus

„Yra labai paprasta galvoti, kad yra vienas didysis brolis tai yra Santariškių klinika, kur yra labai daug prisijungusių mažesnių klinikų ir sakyt, kad ekonomiškai ir vadybiškai dideliam kolektyve bus labai gerai. Bet pagal tyrimus optimaliausias ligoninės dydis yra 200-300 lovų, virš 600 lovų ekonomiškai nieko gero nebėra. NVI šiuo metu turi truputi virš 200 lovų ir yra optimalaus dydžio organizacija, kuri gali teikti kokybiškas paslaugas“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo M. Trakymas.

„Gali būti, kad jei mes patenkam į didesnio brolio glėbį. Tai pacientams, kuriems yra labai specifinis gydymas nebus pats geriausias sprendimas“, – pažymėjo jis.

Sujungti dvi įstaigas Vyriausybei kovo 22 dieną pasiūlė Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Anot M. Trakymo, pamąstymai įstaigas sujungti skamba keistokai.

Komiteto nariai Vyriausybei siūlo Nacionalinio vėžio instituto turimą infrastruktūrą ir išteklius integruoti į Santaros klinikų struktūrą, o klinikų ir instituto pastatus sujungti bendru koridoriumi ar galerija.

Pristatydami projektą parlamentarai teigė, jog pacientų skaičius institute kasmet mažėja, o nedarant jokių pertvarkų, tikėtina, kad jų srautus dar labiau sumažins Santaros klinikų statomas Pažangios terapijos centras. Jie taip pat tvirtina, kad keisti dabartinę tvarką verčia aplinkybės.

„Virškinimo trakto lygų operacijų mes Lietuvoje atliekame bene daugiausiai. Labai keista, kai išgirstame tokius pasiūlymus, jog turėtume būti prijungti prie minėto „didžiojo brolio“, kuris galbūt ne visada yra tas „didysis brolis“, tų operacijų mes tikrai atliekame daugiau negu jie“, – sakė NVI Mokslo tarybos pirmininkės pavaduotojas Audrius Dulskas.

Mantas Trakymas. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

„Suprastės gydymo kokybė“

Savo ruožtu, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė pažymėjo, jog įstaigas sujungus gali suprastėti teikiamų paslaugų kokybė.

„Pacientų srautas yra išaugęs ir išties jau yra didžiulių iššūkių, kaip kovoti su dabartinėmis problemomis ir pasirinkus šiandien momentą tokiai reorganizacijai mes bijom, kad suprastės gydymo kokybė“, – kalbėjo ji.

„Jeigu mes jungsime į bendrą sistemą, ko gero, prarasime kokybę, o šito kaip tik ir nereikėtų“, – direktorei antrino Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas Ričardas Rotomskis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS yra sakęs pritariantis Seimo komiteto pozicijai, tačiau pirmiausia, anot jo, reikėtų išspręsti Nacionalinio vėžio instituto valdymo klausimą. Nuolatinio Vėžio instituto direktoriaus konkursą norima skelbti tuomet, kai ministerija su mokslo atstovais turės lygias teises valdant šią įstaigą. Šiuo metu NVI laikinai vadovauja Ernestas Janulionis.

Kaip teigė M. Trakymas, kovo pradžioje Sveikatos reikalų komiteto išeinamojo posėdžio metu parlamentarams buvo pristatytas NVI darbas, aptartos galimos vėžio gydymo perspektyvos.

„Gaila, kad diskusija neišsivystė. Buvo pateikta labai daug informacijos pakankamai tendencingai, kuri kiek suglumino visą NVI bendruomenę, nes ilgą laiką mes galvojo, jog esame viena iš pirmaujančių vėžio srities įstaigų Lietuvoje, tačiau išklausius pranešimus susidarė kitoks įspūdis“, – sakė jis.

Audrius Dulskas, Neringa Čiakienė. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

Ministras: NVI rezultatai prastėja

A. Dulkys BNS teigė, jog posėdžio metu buvo aptarta problematika, komplikacijos. Pasak jo, NVI darbo rezultatai prastėja.

„Man atrodo, kad visi bando užbėgti už akių. Paskutinis dalykas, kuris įvyko tai buvo Seimo komiteto posėdis išvažiuojamasis ir jame buvo detaliai aptarta problematika. Kalbama apie komplikacijas, darbo kokybę, lyginant su kitomis įstaigomis ir jose 3-4 kartus rezultatai yra geresni“, – BNS antradienį sakė ministras.

„Dabar, mano nuomone, yra nenormalu, nes kada 95 proc. finansavimo eina iš sveikatos apsaugos sistemos išteklių, o visas valdymo modelis yra tik akademinio pasaulio, tai aš manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl nukenčia klinikinio darbo kokybė, nes jeigu lyginiesi tik su savimi, tai atrodo, kad viskas gerai“, – kalbėjo jis.

Praėjusių metų gruodį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektui, pagal kurį NVI dalininkėmis bus ši bei Sveikatos apsaugos ministerija, ir iki tol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Tuomet taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir Vilniaus universitetui.

„Tiesiog Vyriausybės lygmenyje bus pirmieji žingsniai, kuriuos turėsime padaryt. Tai susitarti dėl institucijos valdymo, susitarti kas sudaro kokią komisiją ir organizuoti naujo nuolatinio vadovo klausimą, o visi kiti dalykai (...) yra tolimesni veiksmai“, – teigė A. Dulkys.

Vilniuje įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kur taip pat gydomi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės. Institute dirba apie tūkstantį darbuotojų.

Politikai ne kartą yra svarstę galimybę jungti šį institutą su Santaros klinikomis, keisti jo pavaldumą, tačiau sprendimai sulaukdavo didelio pasipriešinimo. NVI vietoj Vilniaus universiteto Onkologijos instituto buvo įsteigtas 2014 metais Seimui priėmus specialų įstatymą.