Dešimtys šiltnamių išdaužytais stiklais, grėsmingi užrašai „pašaliniams vaikščioti draudžiama“, „teritoriją saugo šuo“, dirbtuvės, automobilių plovyklos. Visa ši stiklo šukėmis nusėta teritorija vidury miesto – jau ne pirmi metai.

Saugo tvora

Beveik 9 hektarų teritorijoje Oslo g. 1 / Miškinių g. 26 nors ir rytoj galėtų savo darbą pradėti statybinė technika, tačiau stiklinių šiltnamių paunksnėje kol kas tylu. Milžinišką teritoriją nuo svetimų akių saugo tvora, kelios spygliuotos vielos linijos ir grėsmingi užrašai, įspėjantys prašalaičius nekišti savo nosies kur nereikia.

Pasivaikščiojus palei tvorą galima rasti vartus, ant kurių puikuojasi užrašas, kviečiantis užeiti į teritorijoje veikiantį šiltnamį. Tiesa, akivaizdu, kad jame jau seniai niekas neaugina nei agurkų, nei pomidorų, – čia automobilių dirbtuvės.

Jų darbuotojai patikino, kad šiuo metu nuomojasi patalpas iš verslininko Sauliaus Skrebės kontroliuojamos vienos iš „SKR grupės“ įmonių, ir visais klausimais pasiūlė kreiptis būtent į jį.

Nenorėjo tiesti komunikacijų

Su pačiu verslininku žurnalistams susisiekti nepavyko, o paskambinus į „SKR grupę“, kurios valdybos pirmininkas jis yra, telefonu atsiliepusi moteriškė užsirašė mobiliojo telefono numerį ir pažadėjo, kad verslininkas pats susisieks su žurnalistais, kai galės. Pašnekovė detaliau apie teritorijos ateitį papasakoti negalėjo.

„Čia planai keičiasi vos ne valandom, tad geriausia būtų, jeigu jis pats pakomentuotų“, – tepasakė moteris.

Dienraščio žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad teritorijos detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas Vilniaus taryboje dar 2010 m. birželio 30 d. Tuomet pagrindinė tikslinė sklypo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į komercinę.

Pristeigė servisų ir plovyklų

Komercinė sklypo paskirtis neprieštarauja bendrajame miesto plane numatytam teritorijos užstatymui. Detaliajame sklypo plane numatyta, kad teritorijoje bus statoma ne aukštesnių nei 10 metrų, arba trijų aukštų, pastatų. Taip pat numatytas ne itin didelis užstatymo intensyvumas.

„Pagrindinis užsakovų pageidavimas buvo pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į komercinę. O didelio užstatymo jie ir neplanavo. Šiuo metu pagal projektą užstatyti galima 79 proc. teritorijos. Jeigu užstatymas būtų tankesnis, reikėtų tiesti naujas komunikacijas, nes esamų nepakaktų. Gal todėl buvo nuspręsta labai neužstatyti to sklypo“, – teigė prisistatyti nenorėjusi sklypo projektą vykdžiusios bendrovės „Ugna“ atstovė.

Pagal projektą numatyta, kad komercinės paskirties sklype gali būti steigiama prekybos ir administracinių patalpų. Kaip žurnalistams paaiškino „Ugnos“ atstovė, šiame sklype neturėtų būti nei krematoriumų, nei, pavyzdžiui, automobilių servisų. Tačiau būtent pastarųjų žurnalistams pavyko aptikti tiek prie pačių šiltnamių, tiek aplink juos esančioje teritorijoje. Be to, teritorijoje iškabinėtas „SKR grupės“ telefono numeris, kuriuo siūloma teirautis dėl sandėlių ir kitų patalpų nuomos.

„Komercinė paskirtis būna įvairi. Pagal šiam sklypui parengtą detalųjį planą čia gali būti prekybos ir administracinių patalpų. Būna komercinė paskirtis, kai, pavyzdžiui, leidžiama statyti krematoriumų, dar kitokia leidžia statyti automobilių servisų, bet, mano žiniomis, sklypui Oslo gatvėje tokios paskirtys nesuteiktos“, – teigė pašnekovė.

Problema atsirado seniai

Buvęs Lazdynų seniūnas ir aktyvus Lazdynų bendruomenės atstovas Algis Strelčiūnas prisiminė, kad teritorijos Oslo gatvėje problema atsirado senokai, žlugus žemės ūkio bendrovei „Panerys“.

„Ši bendrovė veikė gana sėkmingai, paskui verslininkai supirko pajus ir įmonė žlugo. Negaliu pasakyti, kad buvo sužlugdyta, tačiau ji bankrutavo, o verslininkai perėmė sklypą savo žinion drauge su visais namais, šiltnamiais ir kitomis komunikacijomis“, – dėstė A.Strelčiūnas.

Didžioji sklypo dalis atiteko su verslininko S.Skrebės vardu siejamai įmonei, tačiau, pasak A.Strelčiūno, nepavyko iškart pakeisti sklypo paskirties.

„Tai ne vienus metus trunkantis procesas. Jie turėjo didelių ambicijų. Prekybos, pramogų centrus statyti. Tačiau žinote, kaip būna su tuo paskirties keitimu. Viskas užsitęsė, paskui gal jau ir pinigų tiek nebuvo arba šiaip planai pasikeitė ir kol kas matome ką matome – smulkias įmonėles, išdaužytus šiltnamius, kuriuose, be žolės, nieko neauga“, – apibendrino buvęs seniūnas.