Vilniaus bendrasis planas – finišo tiesėje. Tik ar tiesus?

Patenkinti rezultatu

Kaip skelbia savivaldybė, gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pritarimą, miesto planas artimiausiam dešimtmečiui įsigaliotų dar šį rudenį.

Derinant naująjį planą daugiausia dėmesio buvo skiriama gyvenimo kokybei gerinti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, integruotai transporto sistemai ir ilgalaikei darniai miesto plėtrai.

Plano pokyčiai tiesiogiai susieti su Vilniaus ateities vizija – modernus, konkurencingas ir patogus Vilnius. Miesto plane iki 2030 m. numatytas želdynų plėtojimas, susisiekimo infrastruktūros plėtros prioritetai, pagrindinės priemonės viešojo transporto konkurencingumui didinti, prioritetinė artimiausia magistralinių dviračių – pėsčiųjų trasų plėtra, vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros kryptys, ilgalaikiai planai centralizuoto šilumos tiekimo srityje, naujų mokyklų ir darželių statybos, kultūros ir sporto infrastruktūros objektų statybos ir rekonstrukcijos bei daugybė kitų kiekvienam vilniečiui svarbių planų.

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis, K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

"Naujasis bendrasis miesto planas – mūsų visų susiprojektuota ateitis, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Žalias, patogus gyventi ir dirbti Vilnius yra vienintelis augantis miestas Lietuvoje, kuris ir toliau plėsis. Kad miestas būtų patrauklus, turime padaryti viską, jog jauni žmonės čia gyventų, kurtų, augintų vaikus ir jiems būtų patogu, kad ir milijoną gyventojų talpinantis Vilnius išliktų patogus. Naujas darnios urbanistinės plėtros kodas – miesto kultūros, tradicijų, gamtos savitumo bei tapatumo išsaugojimas ir gausinimas, miestiečių privačių ir viešųjų iniciatyvų sinergija, urbanistikos ir architektūros kūrimas "iš apačios".

Plane išryškintos urbanistinės plėtros gairės: miesto centro augimas, esamų gyvenamųjų rajonų aplinkos kokybės gerinimas, kaimynijų programos, aktualios 300 tūkst. gyventojų, prioritetinių plėtros teritorijų skatinimas, paveldo tvarus naudojimas ir ryškinimas, socialiai silpnesnių rajonų regeneracija.

Naujasis bendrasis miesto planas – mūsų visų susiprojektuota ateitis.

Numatyti penki pagrindiniai prioritetai. Pirmasis – miesto plėtra į netoli miesto centro esančius rajonus – Naujininkus ir Rasas. Antroji kryptis – miegamieji rajonai, kurie turėtų tapti vakarietiški ir jaukūs, todėl ypatingas dėmesys bus skiriamas jų apsaugai, apželdinimui bei viešajai infrastruktūrai. Trečioji – centras, kuris bus ypač saugomas, o naujieji projektai bus leistini tik išsaugant paveldą. Ketvirtasis prioritetas – žaliasis miesto veidas. Miesto unikalumas ir privalumas yra tada, kai iki artimiausio miškelio ar parko bus galima nueiti pėsčiomis. O svarbiausias prioritetas – miesto transportas ir susisiekimas: sostinėje planuojama daug naujų jungčių, viadukų, tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, tai pat infrastruktūra bepiločiams automobiliams.

Naujajame bendrajame miesto plane taip pat daugiau dėmesio bus skiriama vilniečių gyvenimo kokybei gerinti: kokybiškam miesto augimui, patrauklių viešų erdvių kūrimui, architektūrinių projektų įgyvendinimui, plačiau įtraukiant visuomenę į miesto planavimo procesus, ir daugiafunkciam žemės naudojimui.

Nuomonės neprireikė

Bendrasis planas pradėtas rengti dar 2016 m. vasarą. Savivaldybės atstovų teigimu, tai labai sudėtingas dokumentas, kurį rengė daugybė specialistų. Procesas užtruko ilgiau, nei tikėtasi, dėl atidaus sprendinių derinimo su vietos bendruomenės atstovais. Diskusijų metu įvairių vietos bendruomenių atstovai aktyviai teikė pastabas ir pasiūlymus, buvo sulaukta konstruktyvios kritikos ir įžvalgų bendrojo plano sprendiniams, nes vietos bendruomenių atstovai gerai pažįsta savo aplinką ir galėjo pasisakyti, kokie aplinkos pokyčiai yra būtini, o kurie nėra logiški.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, architektas ir urbanistas Gintautas Tiškus "Vilniaus dienai" teigė, jog šios – miesto tarybos įsteigtos – komisijos narių nuomonės bendrojo plano rengėjams taip ir neprireikė. Nė vienas šios komisijos narys nebuvo įtrauktas į Vilniaus miesto bendrojo plano rengimo priežiūros grupę, nors to buvo siekiama beveik metus. Belieka daryti išvadą, kad savivaldybės vadovybė nenorėjo visuomenininkų turėti šioje darbo grupėje.

Anot urbanisto, rengiant Vilniaus savivaldybės teritorijos bendrąjį planą to "procedūrinio" visuomenės dalyvavimo buvo daugiau nei iki šiol panašiuose procesuose – jis keletą kartų buvo svarstomas, piliečiai, grupės, asociacijos galėjo rašyti savo pageidavimus dėl vienokių ar kitokių plano sprendinių. Tačiau nebuvo diskutuojama dėl principų, kuriais tas bendrasis planas turi būti paremtas, pavyzdžiui, kiekybinių ir kokybinių rodiklių nustatymo. Tai ypač aktualu, nes nėra parengtų vieningų respublikinių normų. Kalbama apie mokyklų, vaikų darželių ir kitos socialinės infrastruktūros reikmes, priklausančias nuo gyventojų skaičiaus. Butų statoma daugybė, o socialinės, sporto infrastruktūros – akivaizdus trūkumas.

"Mūsų komisija pernai gegužę buvo parašiusi savo pastabas, siūlymus dėl pagrindinių bendrojo plano rengimo principų, kurie, mūsų manymu, visuomenės interesams visiškai neatstovauja ir yra nukreipti tik į investuotojų norų tenkinimą. Tačiau per metus jokio atsakymo iš savivaldybės negavome, nors po to į savivaldybės administraciją bei Valstybinę teritorijų panavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), kuri šį procesą prižiūri, kreipėmės dar kelis kartus, – pasakojo specialistas. – Galų gale, po metų gavome labai abstraktų atsakymą. Tada aš parašiau VTPSI skundą. Ši pavedė savivaldybei atsakyti nuodugniau. Prieš kokį mėnesį sulaukėme "nuodugnesnio" atsakymo, tačiau rengiant bendrąjį planą taip ir nebuvo atsižvelgta į daugelį mūsų pastabų ir siūlymų."