"Tai gražiausia Kalėdų eglė Europoje, – rašoma "European Best Destinations" tekste. – Užuot kvietusi žmones į kalėdinį miestelį, kaip anksčiau, šiemet eglė sukurta taip, kad grožėtis būtų galima per atstumą. Jos išorė šiuolaikiška, bet instaliacijos viduje esantis tradicinis medis parodo, kad, nepaisant pandemijos sukeltų pokyčių, Kalėdų  dvasia išlieka tokia pati."

Įvairiose srityse ryškiomis transformacijomis pažymėti šie metai kiek primena prieš 100 metų atsiradusį siurrealizmą. Nejučiomis jis pradėjo daryti didelę įtaką kūrybiniams procesams.

– Koks jausmas, kai jūsų kurta eglutė Europoje pripažįstama gražiausia? – klausiame Vilniaus Kalėdų eglės autoriaus dizainerio D.Koncevičiaus.

– Geras. Per daug nesureikšminu tų visų titulų, bet malonu, kad eglutė pastebima, kad Lietuva dėl to pastebima. Žinoma, dabartiniu laikotarpiu turizmui tai gal nedaug pranašumų suteikia, bet vis tiek malonu.

– Kelinta tai jūsų sukurta eglutė Vilniuje?

– Visiškai mano – nuo 2014 m., vadinasi, jau septinta.

– Kaip tos eglutės atsirado jūsų gyvenime?

– Tiesiog nuo ankstyvos jaunystės dirbau toje srityje ir jau daugelį metų dirbu įmonėje "Švenčių studija", kuri užsiima kalėdinių puošmenų kūrimu, tokio tipo puošmenų – pirmoji Lietuvoje. Galiausiai taip susiklostė, kad man buvo patikėta kiekvienais metais ruošti pagrindinį projektą: galvoti, projektuoti, kuruoti visą gamybos ir montavimo procesą.

Butauto Barausko nuotr.

– Kiekvienais metais eglutė vis kitokia. Kaip gimsta idėjos?

– Labai skirtingai. Kartais tiesiog sėdi, eskizuoji, ieškai, apsvarstai visokiausiais idėjas – nuo klasikos iki modernaus sprendimo, kol galiausiai atrandi tinkamiausią. Kitą kartą tiesiog susapnuoji, atsibudęs nupaišai ir po keisti nieko nebereikia – taip ir būna: kaip susapnavai, visas paveikslas iškart aiškus.

Kartais reikia ilgiau paieškoti, kartais labai greitai visi sprendimai ateina. Kiekvienais metais – labai skirtingai. Aišku, norisi kasmet sukurti kažką naujo, kažką ypatingo, ypač jei siekiame, kad pastebėtų pasaulis – turi nustebinti, negali tiesiog pastatyti klasikinę eglutę ir tikėtis, kad kažkas atkreips dėmesį. Tenka pagalvoti ir apie tai, kokiu laikmečiu gyvename, kokios šių dienų aktualijos, kas dar nematyta, kas madinga – kokios spalvos, kokios tų pačių puošmenų, dekoracijų, technologijų, šviesos programinių valdymų tendencijos.

Idėja gimsta iš minties, bet tenka atsižvelgti ir į technologijas, ką nori naudoti arba ką turi ir gali panaudoti, kad galėtum po to įgyvendinti. Negali būti, kad labai gražiai nupiešei, o kai reikia įgyvendinti – nieko neišeina, nes tiesiog nėra galimybių. Kurdamas idėją aš jau galvoju, kaip tai bus pagaminta – kad nešvaistyčiau savo laiko. Galvoti tenka iškart keliomis kryptimis: ar bus gražu, kokios bus konstrukcijos, kiek tai  įmanoma, kiek kainuos, nes biudžetas yra toks, kokį skiria miestas, ir daugiau nebus.

Puošiant eglę Vilniaus Katedros aikštėje atsakomybė didesnė, nes tai ir visos Lietuvos eglė, šalies kalėdinė vizitinė kortelė.

Šių metų eglės idėją nešiojausi keletą metų, tik ji laukė tinkamo meto išsiskleisti ir būti pristatyta. Įvairiose srityse ryškiomis transformacijomis pažymėti šie metai kiek primena prieš 100 metų atsiradusį siurrealizmą. Nejučiomis jis pradėjo daryti įtaką kūrybiniams procesams ir pažadino norą keisti sostinės eglės formą bei sukurti nenuspėjamą, šiuolaikišką ir kartu autentišką Kalėdų eglės instaliaciją. Šių metų eglė kitokia nei jos pirmtakės – ji transformavosi ir išėjo už savo ribų. Eglės koncepcija atspindi šiuolaikinių technologijų progresą, pokyčius visuomenėje, žmonių skirtumus, judėjimą, miestų gyvenimą ir plėtrą, išryškina Vilnių kaip šiuolaikišką ir dinamišką miestą.

– Ar visada rezultatas jus patį tenkina?

– Sakyčiau, 95–99 proc. pavyksta padaryti taip, kaip buvo įsivaizduota, sugalvota.

– Bet atsiliepimų kaskart sulaukiate įvairių – vieniems patinka, kiti kritikuoja. Kaip reaguojate į kritiką?

– Po pirmų projektų skaitydavau komentarus ir nervindavausi, kad kažkam nepatiko, gal kažką ne taip padariau. Vėliau buvo etapas, kai komentarų tiesiog neskaičiau. O dabar jau ramiai paskaitau – jei būna pagrįstos kritikos, į kurią verta atsižvelgti, pasistengiu atsiminti. Bet juk yra žmonių, kuriems apskritai niekas netinka – nuo tokių neapsisaugosi, o visų skoniui taip pat neįtiksi. Svarbu, kad didžiajai daugumai žmonių patiktų rezultatas, kad pačiam patiktų, ką darau, ir kad būtų įdomu, atkreiptų pasaulio dėmesį.

– Žiūrite, kaip atrodo eglutės kitose Europos sostinėse, kitose šalyse?

– Pasižiūriu, kas kur yra. Labai dažnai matau bandymų pakopijuoti mūsų projektus. Net ir šiais metais, mačiau, Brazilijos kažkuriame mieste pastatė eglutę, mintimi labai panašią į 2015 m. Vilniaus eglutę-namelį. Aišku, jiems nelabai pavyko.

Kartais pamatai kažką ir pagalvoji: štai kaip paprasta ir kaip įspūdingai atrodo ar kaip įdomiai sugalvojo. Nebūtinai eglutė – įvairaus dekoro idėjų galima pamatyti pasaulyje. Tad pasižiūriu, bet labai nesigilinu. Pirmiausia – stengiuosi nenaudoti to, ką kažkur mačiau. Kitas dalykas – pas mus Lietuvoje visai kitos puošybos tendencijos, tad nei ten pasisemsi kažkokių idėjų, nei verta kažką daryti, kaip daro kiti. Patys turime pakankamai savo idėjų, savo sumanymų, ir šiaip Lietuvoje kalėdinė puošyba yra gana aukšto lygio. Lietuva yra viena iš gražiausiai Kalėdoms besipuošiančių šalių ir daug kas dairosi į mus. 2016 m., pavyzdžiui, net kelios eglės skirtingose pasaulio šalyse buvo akivaizdžiai įkvėptos mūsų 2015 m. Kalėdų eglės projekto.

Įspūdis: tamsoje eglė – lyg siurrealistinis paveikslas, pasakojantis savitą Kalėdų istoriją.

– Lietuvoje kiekvienais metais vyksta savotiškos varžybos tarp miestų, kieno eglutė gražesnė. Kaip jūs į tai žiūrite?

– Man šiek tiek juokinga. Visų pirma, aš manau, kad eglutės yra tik pretekstas – miestai ir taip pakankamai varžosi tarpusavyje įvairiose srityse, tad eglutė – tik tos konkurencijos auka. O šiaip, manau, kaip ir visose srityse, kažkam pasiseka labiau, kažkam mažiau.

Daug priklauso nuo savivaldybės, skiriamų lėšų ir projekto autorių bei vykdytojų. Kaune, pavyzdžiui, dirba labai stipri menininkė Jolanta Šmidtienė. Jaučiu jai didelę pagarbą, nes drąsiai stengiasi kiekvienais metais nustebinti žmones, turi savo stilių, daro savaip, ir tuo išsiskiria. Jei mes būtume vieninteliai, kurie kažką tokio darome, nebūtų taip greitai viskas išsivystę – ta konkurencija, bendras fonas skatina pasitempti visus.

– Jūsų įmonė puošia eglutes ne tik Vilniuje ir netgi ne tik Lietuvoje. Ar galima išskirti kažkokias miestų ar šalių kalėdinio papuošimo tendencijas?

– Yra tų skirtumų. Skiriasi, pavyzdžiui, spalvų gamos. Sakykim, slavų šalyse ar kokioje Ispanijoje, Italijoje labiau mėgsta įvairias spalvas, šiaurėje, Skandinavijoje labiau vyrauja balta ir mėlyna. Vokietijoje stengiamasi naudoti klasikinės puošybos elementus. Mūsų kraštuose mėgstama eksperimentuoti. Skirtingas tas pasaulis.

Kiekvieno miesto eglė mums yra vienodai svarbi ir miela, kiekvienam projektui skiriame maksimaliai laiko ir pastangų, kad ji atrodytų kiek įmanoma geriau, nepriklausomai nuo miesto dydžio. Žinoma, puošiant eglę Vilniaus Katedros aikštėje atsakomybė didesnė, nes tai ir visos Lietuvos eglė, šalies kalėdinė vizitinė kortelė. Be to, ji yra didžiausia ir techniškai sudėtingiausia.

– O koks stilius jums priimtiniausias?

– Man priimtiniausia, kai bet koks stilius yra įgyvendinamas kokybiškai, iki galo ir turi kažkokią papildomą idėją, gilesnę mintį, o ne tik kad būtų gražu. Gali būti ir klasikiniai sprendimai, kaip, tarkime, šiais metais Širvintose – svarbiausia, kad padaryta iki galo: eglutė, savivaldybės pastatas, medis šalia, gatvė – viskas vieno stiliaus. Mažeikiuose šiemet – graži teminė eglutė, Kėdainiuose – įdomi eglė pagoniškais motyvais.

Nežinau, ar augintiniai padeda kurti, bet nusiraminti tikrai padeda, nes tas eglutės montavimo periodas tikrai būna įtemptas.

– Koks jums tas Kalėdoms pasipuošęs Vilnius? Patrauklus? Kažko trūksta?

– Sakyčiau, Vilnius, kaip tokio dydžio miestas, mažokai papuoštas, mažai gatvių papuošta – tik centre ir įvažiavimo keliai. Tikrai būtų galima papuošti daugiau, kad ir žmonės miegamuosiuose rajonuose – ypač dabar, kai dėl esamų aplinkybių judėjimas sumažėjęs, – pro langus galėtų matyti pasipuošusį miestą ir nereikėtų dėl to važiuoti į centrą.

Bet labiausiai norėčiau, kad visos tos puošmenos nedingtų praėjus Kalėdoms. Žiemos Lietuvoje tamsios ir niūrios, ypač pastaraisiais metais, kai mažai sniego. Tad būtų smagu, jei bent dalis to dekoro liktų iki pavasario – žmonėms būtų linksmiau ir šviesiau. Ne kartą esu girdėjęs nuomonę, kad, kai išjungiamos dekoracijos, nupuošiama eglutė, Vilnius tampa gana niūrus – reikia laiko, kol pripranti prie to vaizdo. Šviesos žmonėms norisi.

– Kokia eglutė Vilniaus miesto pagrindinės eglės kūrėjo namuose?

– Dar neturiu eglutės. Tiesą sakant, nelabai yra energijos ir noro namuose eglutę puošti, kadangi ir taip visus metus darbas sukasi apie eglutes ir Kalėdų dekoracijas. Aš mieliau nuvažiuoju į Katedros aikštę, pasivaikštau ir man to visiškai pakanka.

– Ką veikiate, kai nekuriate idėjų eglutėms?

– Yra daug kitų darbų įmonėje. Dar groju gitara, dainuoju, mėgstu kompiuterinius žaidimus, kartais važinėju kartais, motociklu. Turiu šunį, dažnai vežuosi jį į darbą. Mūsų biure dažną darbo dieną būna penki šunys, keturi katinai. Linksmai gyvename. Nežinau, ar augintiniai padeda kurti, bet nusiraminti tikrai padeda, nes tas eglutės montavimo periodas tikrai būna įtemptas. Tenka dirbti po 12 ir daugiau valandų per parą, nes reikia tuo pačiu metu kurti, daryti vizualizacijas, derinti su užsakovais, ruošti gamybos brėžinius, prižiūrėti patį gamybos procesą, montavimo darbus, aiškintis nesklandumus, spręsti problemas. Tad periodas prieš Kalėdas kasmet būna labai įtemptas.

Moderni kompozicija

* Kalėdų eglės Katedros aikštėje aukštis – 24 m, plotis – 26 m.

* Metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia net 6 000 natūralių kvepiančių eglišakių.

* Eglė papuošta beveik 4 km dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 vnt. sidabro spalvos žaisliukų ir 150 kv. m spindinčių veidrodžių.

* Eglės konstrukcijų išdėstymas atveria kelias veidrodžiais spindinčias erdves, o instaliacijos viduje laukia staigmena – klasikinė, senovinėmis puošmenomis išdabinta gyva eglutė.

* 25 skirtingų sričių specialistų komanda beveik pusmetį ieškojo šios neįprastos eglės techninių sprendimų, ruošėsi gamybai.

* Eglės kompozicijos montavimas, kuriuo rūpinosi dešimt žmonių, užtruko apie dvi savaites.