Paslaptingiausias ir labiausiai saugomas gyvenamasis Vilniaus kvartalas. Tai – ne Turniškės, kur gyvena šalies vadovai, o vadinamoji „VP dešimtuko“gyvenvietė.

Apie šį kvartalą nerašo nei laikraščiai, nei žurnalai, nerodo televizija. Jis – toli nuo pašalinių akių, čia gyvena daugelis „VP grupės“ akcininkų ir jų draugų.
Tai uždara gyvenvietė, kurioje galioja savos taisyklės. Norintieji čia apsigyventi turi gauti būsimų kaimynų pritarimą, vienas keistesnių taisyklių punktų – čia negalima laikyti šunų.
Paradoksas: čia gyvena ir buvęs Seimo Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis, posto netekęs dėl to, kad tarnybiniu automobiliu vežiojo savo šunį. Apie gyvenimą paslaptingajame kvartale K.Virketis daug nepasakojo: „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.“

Mažai apie gyvenimą prabangiajame kvartale kalba ir bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Rymantas Juozaitis. Išaiškėjus R.Juozaičio ir „VP grupės“ savininkų kaimynystei, kilo diskusija, ar tai nėra koks nors slaptas sandėris, padėsiantis reikiama linkme pakreipti nacionalinio investuotojo naujai atominei elektrinei statyti projektą. Tuomet R.Juozaitis tepasakė, kad tame kvartale gyvena daug vilniečių. Daugiau jokių komentarų.

Miško ir upės ramybė

Jeigu važiuosite Nemenčinės plentu, užkilsite į Antavilių kalną ir pasuksite į kairę, pasitiks naujas, platus asfaltuotas kelias ir perspėjimas, jog jus stebi vaizdo kameros.

Vingiuotas keliukas veda į, ko gero, prabangiausią privačių namų kvartalą visoje sostinėje.

Aukščiausios klasės ir kokybės 32 namų kvartalas Laurų gatvėje suformuotas 8 ha uždaroje pušyno teritorijoje šalia Neries vingio. Sovietmečiu čia buvo pionierių stovykla.

Visos miesto komunikacijos, sutvarkyta aplinka, kvartalo apsauga ir vaizdo stebėjimo sistema, valdoma iš apsaugos posto. Namai išdėstyti dideliu atstumu vienas nuo kito, neužgožiant natūralios gamtos, išnaudojant esamą reljefą, išsaugant pušis ir beržus bei kiekvieno namo ir šeimininko privatumą. Čia yra ir poilsio zona, vaikų žaidimo aikštelės.

Reikia kaimynų pritarimo

Norintieji apsigyventi Laurų kvartale turėtų sumokėti apie trejetą milijonų litų už žemės sklypą ir dar kelis už namą. Tai reiškia, kad be penkių milijonų į „VP dešimtuko“ kaimynystę geriau nė nesiprašyti.

Bet vien tik pinigai neatveria Laurų kvartalo vartų.

Vienas Laurų kvartalo gyventojų „Vilniaus Akropolio“ generalinis direktorius Mindaugas Marcinkevičius sakė, jog visi kaimynai – nepriekaištingos reputacijos. Taigi ir naujakurių atranka yra griežta.
„Kiek žinau, bendruomenė susitarė, kad niekas nelaikys šunų. Matyt, čia galioja ne tik griežta kaimynų atranka, bet griežtos gyvenimo kvartale taisyklės“, – sakė vienas šalia kvartalo gyvenantis jaunuolis.

Namą Laurų kvartale pasistatęs ir vėliau pardavęs „VP grupės“ akcininkas Ignas Staškevičius „Vilniaus dienai“ teigė, jog, nepaisant miško ramybės ir kitų pranašumų, kvartalas yra per toli nuo miesto centro.
„Anksčiau buvo labai atsižvelgiama į tai, kas tu toks. Tačiau dabar, kiek žinau, kriterijų kartelė nuleista“, – pasakojo vienos nekilnojamojo turto bendrovės turto vertintojas.

Tvora – iki pat upės

„Vilniaus dienos“ žurnalistai, panorėję pasidairyti po garsųjį kvartalą, iš karto buvo sustabdyti.
„Ko jums čia? Statybininkai? Susitarę? Privati teritorija! Varykite iš čia!“ – pasisveikino stambaus sudėjimo apsaugininkas.
Tvora juosia visus 8 hektarus. Ji nusidriekia iki Neries, tačiau nusiavus batus ir pasiraitojus kelnes galima patekti į uždarą teritoriją ir bent iš tolo žvilgtelėti į gyvenvietę.
Kvartalą vadinamasis „VP dešimtukas“ pradėjo statyti prieš gerą penkmetį. Daugelio šiuolaikinės architektūros pastatų aplinka jau sutvarkyta ir apželdinta, tačiau kai kur dar dirba statybininkai. Daugiau nė gyvos dvasios.

Daug dėmesio apsaugai

Namus pastačiusios bei įrengusios bendrovės darbuotojai pasakoti apie „Laurų kvartalą“ nepanoro. Tačiau „Vilniaus dienai“ pavyko sužinoti keletą įdomių faktų.
Užsakovų prašymu, į šį objektą šalia Nemenčinės plento bendrovės siuntė pačius stropiausius, aukščiausio lygio darbininkus.
„Toks buvo pageidavimas, kad darbų kokybė būtų paties aukščiausio lygio. Visos naudotos statybinės medžiagos – brangiausios, įrengimai – naujausias technikos žodis, – švytinčiomis akimis pasakojo vienos bendrovės darbų vadovas.
Gyvenvietėje yra keletas apsaugos postų.
„Apsauga, kurios čia aiškiai per daug, dienai baigiantis išvažiuojantį mūsų mikroautobusą nuodugniai apžiūrėdavo. Be to, buvo draudžiama ką nors fotografuoti“, – pasakojo anksčiau čia dirbęs vaikinas.
Kiekvienas namas turi savo administratorių, kuris iki atsikraustant naujakuriams čia gyvena ir rūpinasi pastato statybos bei įrangos darbais.