"Vilniuje yra tokia praktika – nekilnojamasis turtas "sudėvimas" iki griuvimo, o tada parduodamas aukcione už labai menką kainą", – "Vilniaus dienai" sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Miesto planavimo komisijos pirmininkas, urbanistas ir architektas Gintautas Tiškus.

Savivaldybė tikrina

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Tauras Varenbergas, vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais, pastato savininkas ar naudotojas privalo statinį prižiūrėti, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio, jo dalių, inžinerinių sistemų savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus.

"Sprendimus dėl pastato naudojimo ar rekonstrukcijos priima pastato savininkai, nenaudojamas pastatas savaime nesuponuoja, kad jis pažeidžia ar neatitinka statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, – teigė savivaldybės atstovas. – Atsižvelgiant į kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, pastatų projektavimo darbai Senamiesčio apsaugos zonoje užtrunka ilgai, todėl neretai darbai sustabdomi, kol vyksta projektavimo ir derinimo procedūros."

Anot T.Varenbergo, savivaldybės specialistai, vykdydami statinių naudojimo priežiūrą, tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Statinių naudotojams, nesilaikantiems statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra taikomos numatytos poveikio priemones: padidintas nekilnojamojo turto mokestis ir administracinės nuobaudos. Gyvenamiems namams, kurie priklauso privatiems asmenims, padidintas nekilnojamojo turto mokestis netaikomas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta finansinės paramos skyrimo kultūros paveldo statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai tvarka. Ši tvarka numato galimybę Vilniaus miesto savivaldybei padengti iki pusės išlaidų sumos pastatų išorės tvarkybai, likusią dalį apmokant pastato bendraturčiams. Pernai tam buvo skirta 300 tūkst. eurų parama, šiais metais taip pat bus skiriama parama pastatų atnaujinimo darbų projektų parengimui, pastatų remontui ir atnaujinimui.

Netinkamą parduoda

Kalbėdamas apie konkrečius pastatus T.Varenbergas teigė, kad pastato Polocko g. 50 bendraturčiams yra raštu išsiųsti įpareigojimai dėl pastato priežiūros. Yra atliktas pastato Polocko g. 22 techninės priežiūros patikrinimas, pastato valdytojui pateikti įpareigojimai dėl pastato priežiūros. Specialistai artimiausiu metu atliks pastatų Kreivasis skg. 7 ir Dominikonų g. 6 techninės priežiūros patikrinimą.

Neeksploatuojami Dominikonų ordino vienuolyno pastatai nuosavybės teise priklauso Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus Šventosios Dvasios parapijai. Šie pastatai nenaudojami, tačiau prižiūrimi: pakeista stogo danga, uždengtos pastato pirmo aukšto patalpų angos, uždėtas apsauginis tinklelis, kad nepatektų pašaliniai asmenys.

"Vilniaus dienai" pasidomėjus, ar tiesa, kad kai kurie iš minėtų tinkamai neprižiūrimų pastatų yra miesto savivaldybės nuosavybė, savivaldybės Turto departamento Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė informavo, kad name, esančiame adresu Polocko g. 22, savivaldybei priklauso du butai, esantys pastato mansardoje. Butas Polocko g. 22-5 šį mėnesį bus parduodamas viešo aukciono būdu, o buto Polocko g. 22-7 pardavimą planuojama paskelbti šių metų birželį. Šie butai, savivaldybės atstovės teigimu, nekelia pavojaus aplinkiniams, o kiti pastate esantys butai priklauso fiziniams asmenims.

Polocko g. 26 esančiame administraciniame pastate, Polocko g. 50, Polocko g. 30, Kreivajame sk. 7, Krivių sk. 53 daugiabučiuose savivaldybė nuosavybės neturi.

"Netinkamą gyventi nekilnojamąjį turtą savivaldybė parduoda, tačiau pardavimo procedūros, kurios nustatytos teisės aktais, gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki poros metų. Jeigu per pardavimo procedūrų vykdymo laiką nekilnojamasis turtas pradeda kelti pavojų aplinkiniams, savivaldybė imasi reikalingų priemonių: užtveria, suremontuoja ir pan.", – teigė V.Lajauskaitė.

Neūkiškas požiūris

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Miesto planavimo komisijos pirmininkas, urbanistas ir architektas G.Tiškus "Vilniaus dienai" teigė, kad teisės aktais yra reglamentuoti pastatų priežiūros ir naudojimo pagal paskirtį procesai. Tad jeigu kokie nors pastatai neprižiūrimi ir yra žinomi jų šeimininkai, jiems turėtų būti skiriamos baudos. Jeigu pastatas yra nenaudojamas ir neprižiūrimas, teismo tvarka jis turėtų būti pripažintas bešeimininkiu ir perimtas į savivaldybės balansą.

"Bet čia yra dar ir kitas klausimas: kai kurie apgriuvę pastatai priklauso savivaldybei. Savo turtu reikia rūpintis, negalima laukti, kol tie pastatai sugriūna arba kažkas atsitinka. Tačiau Vilniuje yra tokia praktika – nekilnojamasis turtas "sudėvimas" iki griuvimo, o tada parduodamas aukcione už labai menką kainą, – sakė specialistas. – Bet juk tai – ne tik savivaldybės, tai – visų vilniečių turtas. Savivaldybė turi rūpintis visų mūsų gerove – tai yra jos prievolė pagal įstatymą. Ne vadovauti ir pasakyti, kad bus taip ar anaip, o tvarkytis taip, kad mes visi gautume naudą. Juk mes nerinkome miesto valdžios vien dėl to, kad mums kažkas vadovautų – mes rinkome žmones, kurie rūpintųsi mūsų bendra gerove, ir mes turime teisę iš jų to reikalauti. O jeigu kažkas kažko nedaro, vadinasi – neatlieka savo funkcijų."

Savo turtu reikia rūpintis, negalima laukti, kol tie pastatai sugriūna arba kažkas atsitinka.

Architekto teigimu, savivaldybė dažnai skundžiasi, kad daug kam, taip pat ir kai kurių griūnančių pastatų remontui, trūksta lėšų. Tačiau yra būdų tų lėšų gauti. Pavyzdžiui, ne keičiant valstybei priklausančių nuomojamų žemės sklypų paskirtį pagal investuotojų pageidavimus, o suteikiant investuotojams galimybę tuos sklypus išsipirkti, tačiau rinkos kaina, dalį lėšų pervedant į savivaldybės biudžetą. Tačiau dabar dažniausiai tiesiog pakeičiama sklypo paskirtis, investuotojas vykdo statybas ir gauna iš to pelną, nors sklypas yra valstybės nuosavybė, tad naudą iš jo turėtų gauti visi vilniečiai.

"Problema ta, kad dvi institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba ir Vilniaus savivaldybė – visiškai neatstovauja visuomenės interesams, – sakė G.Tiškus. – Savivaldybė pakeičia išnuomoto sklypo naudojimo būdą prieš tai gavusi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, kadangi ji yra valstybei priklausančių žemės sklypų valdytoja. Taip, mano galva, daroma labai didelė žala Vilniaus miestui ir vilniečiams, kadangi turtas yra naudojamas tik tam tikrų interesų grupių naudai."