„Perkūnkiemis man yra puikiai pažįstamas ne tik kaip merui, bet ir kaip gyventojui – vystant šį rajoną, gyventojų gerovės klausimas nebuvo tinkamai atlieptas, todėl šiandien čia labai reikalinga viešųjų erdvių ir viešųjų paslaugų plėtra. Naujas skveras – tik dalis didesnių pokyčių. Perkūnkiemyje nagrinėjamos teritorijos, kuriose galėtų atsirasti papildomos viešosios erdvės, taip pat planuojamas darželis, progimnazija“, – dalyvaudamas skvero atidaryme kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Naujas skveras – tik dalis didesnių pokyčių.

Anot VšĮ „Perkūnkiemio bendruomenės“ vadovės Vilmos Čekauskaitės, jų bendruomenei tai svarbus ir reikšmingas įvykis. „Perkūno skveras – pirmoji vieša erdvė, kurioje gyventojai gali leisti laisvalaikį. Bendruomenė buvo ne tik šios laisvalaikio erdvės įkūrimo iniciatorė, bet ir aktyviai įsitraukė į kūrimo  procesą nuo pat idėjos iki statybų darbų užbaigimo“, – pasakojo V. Čekauskaitė.

Aktyvi vilnietė pasakojo, kad prieš šešerius metus Perkūnkiemio bendruomenė pradėjo dialogą su miesto savivaldybe. „Perkūnkiemis – tai ištisas privačių sklypų kvartalas. Gyvenamųjų namų statybos plėtojosi sparčiais tempais, gyventojų skaičius augo, tačiau nei želdynų, nei sklypų mokykloms ir darželiams nebuvo numatyta. Kartu su miesto savivaldybe pradėjome kalbėtis, ieškoti išeičių. Savivaldybei išpirkus privatų sklypą skverui, kartu su projektuotojais ir bendruomene  planavome, kas jame turėtų būti“, – kalbėjo V. Čekauskaitė.

Skvere įrengtos vietos įvairiausioms veikloms: krepšinio ir futbolo aikštė, treniruokliai ir lauko teniso stalas, šachmatų lenta, erdvi vaikų žaidimų aikštelė, vieta iškyloms ir ramesnio poilsio zona su pakabintais hamakais, kurią puikiai papildo ir sujungia kruopščiai suplanuotas želdinimas, žiedinė trasa važinėjimui riedučiais, paspirtukais, ir bendruomenės susirinkimams, renginiams skirtas amfiteatras. Visa tai galima rasti 0,7 ha Perkūno skvere.

S. Žiūros nuotr.

„Dėliojant veiklas stengėmės, jog skvere atsirastų visko kuo daugiau, derinome visų poreikius: ir tėvų su mažais vaikais, ir jaunimo, ir senolių, ir mėgstančių sportą ar norinčių ramiau praleisti laiką. Manau mums puikiai pavyko“, – džiaugėsi bendruomenės atstovė. 

Skvere įrengti pasivaikščiojimo takai, apšvietimas. Lietaus sodai su drėgmę mėgstančiais augalais padės surinkti perteklinį lietaus vandenį. Dalis teritorijos gyventojų pageidavimu palikta natūraliai pievai.

Teritorijoje pasodinti 109 medžiai: mažalapės ir didžialapės liepos, burgundiniai ir raudonieji ąžuolai, švediniai šermukšniai, juodosios pušys, gluosniai. Jaukumo ir žalumos suteikia ir apie 850 krūmų: kalninių serbentų, šluotelinių hortenzijų, japoninių lanksvų, raugerkiškių, karpytalapių stefanandrų, putinų ir kt. bei apie 260 pasodintų daugiamečių gėlių bei žolinių augalų. 

Skvero pavadinimą balsavimo būdu rinko taip pat gyventojai. Iš trijų variantų – Perkūno, Vakaro ir Girulių – pirmasis buvo absoliutus favoritas. Kol kas pavadinimas oficialiai dar neįteisintas. Jį dar turės patvirtinti Vilniaus miesto taryba. Šį klausimą planuojama įtraukti jau į artimiausią posėdį, kuris vyks rugsėjo 20 d.

Skvero projektą rengė UAB „Vilniaus planas“, darbus atliko UAB „Akordas“. Įrengimo darbai kainavo 1,1 mln. Eur.