Vilniaus politikai spręs, ar pritarti P. Cvirkos skulptūros nukėlimui

Sostinės politikai taip pat svarstys šio paminklo bei prieš daugiau nei penkerius metus nuo Žaliojo tilto nukeltų skulptūrų galimą perdavimą valstybei. Savivaldybės vadovai anksčiau tvirtino, kad visos sovietinės skulptūros galėtų būti perduotos saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

„Vilniaus miesto savivaldybės taryba (...) teigia, kad Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn“, – rašoma valdančiųjų konservatorių iniciatyva parengtame rezoliucijos projekte.

Kitu sprendimu planuojama pritarti, kad administracija saugotų P. Cvirkos paminklą, iki kol jis bus perduotas valstybei, taip pat prašoma tarybos sutikimo, kad valstybei būtų perduotos keturios sovietinės skulptūros, iki 2015-ųjų stovėjusios ant sostinės Žaliojo tilto. 

Galimybė nukelti P. Cvirkos paminklą atsirado po to, kai rugpjūtį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro, taip užbaigdama kelis dešimtmečius trunkančias diskusijas. Sostinės valdžia žadėjo galutinį sprendimą dėl paminklo priimti tik tarybai išreiškus politinę valią.

Rezoliucijos projekte teigiama, kad taryba remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadomis, kuriose nustatyta, kad Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje „aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis“, o jo kolaboravimas „sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui“.

Dokumente taip pat pabrėžiama, jog politikai įvertino P. Cvirkos „sąmoningą, reikšmingą ir savanorišką vaidmuo įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ir Tėvynės išdavystę“.

Taryba, pasak sprendimo, siekia, jog istorinės atminties įamžinimo sostinėje sprendimai „ne priešintų visuomenę, bet telktų ją santarvei“, kad būtų užtikrinta Vilniaus, kaip „atviro, modernaus, urbanistiškai integralaus miesto tapatybė“.

Rezoliucijos rengėjai pabrėžia, kad siūlant sprendimus atsižvelgiama tiek į paveldosaugininkų rugpjūčio 24-osios sprendimą išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro, tiek į savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos išsakytą nuomonę dėl paminklo perkėlimo ir perdavimo valstybinei institucijai.

Siūlomu sprendimu administracija taip pat būtų įpareigojama parengti planą dėl skvero laikinosios vizijos ir, įtraukiant ekspertus, tęsti diskusijas su visuomene, kaip būtų tvarkomas visas kompleksas.

P. Cvirkos paminklo klausimas pastaraisiais dešimtmečiais kelia daug diskusijų visuomenėje. Nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu. Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.