„Tokiu laiku labai gera matyti, kaip lengvai ir be jokių sąlygų susiburia bendruomenė vardan kilnaus tikslo. Apmaudu, kad senjorai yra viena labiausiai pažeidžiamų grupių viruso akivaizdoje, bet tai, ką daro visi šie savanoriai, kad jiems įvairiapusiškai padėtų, yra brandos, atjautos ir gerumo pavyzdys. Ačiū savanoriams, kurie padeda senjorams, vienišiems žmonėms, neįgaliesiems“, – dėkojo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vienos iš savanoriškai prisidėti panorusios organizacijos – „Maisto banko“ – vadovas Modestas Bastys teigia, kad nuo karantino pradžios senjorus pasiekė jau apie 800 maisto paketų, kuriuose buvo ilgai galiojančių maisto produktų.

„Jei senjorai prašo, savanoriai atveža ir higienos priemonių, kuriomis pasirūpina Vilniaus miesto savivaldybė. Kasdien produktus išvežioti talkina apie 7 vairuojantys savanoriai. Jų taip pat nemažai darbuojasi ir sandėlyje, kur padeda paruošti maisto paketus. Savanorystė įtraukia į darbą, kurio krūvis ir tempas didžiuliai, o ir streso netrūksta“, – pasakojo M. Bastys.

Padeda ne tik maistu

Maltiečių organizacijos veikla karantino metu nenutrūko tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje. Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos Civilinės saugos koordinatoriaus Roberto Svidinsko, ir toliau aktyviai rūpinamasi savo globotiniais, atvežant maisto ir kitų būtiniausių prekių. Gaunami ir savivaldybės karštąja linija atkeliaujantys prašymai pasirūpinti žmonėmis, kurie liko karantinuotis namuose ir jiems trūksta maisto ar kitų būtinų prekių.

„Vilniuje karantino metu darbuojasi per 50 mūsų žmonių. Vieni yra darbuotojai, kiti savanoriai, treti jau yra ištrynę ribas tarp darbo ir savanorystės. Paskelbus karantiną, atsirado labai daug žmonių ir įmonių, kurie nori prisidėti savo turimais resursais prie maltiečių ir kartu darbuotis, rūpinantis silpnesniais. Mūsų organizacija – savanoriai, jų įgūdžiai ir jų laikas. Susiklosčiusi situacija rodo, kad būtent savanorystė ir žmonių susivokimas, kad reikia veikti, nes niekas kitas nepadarys, yra tikroji mūsų visų stiprybė“, – kalbėjo maltiečių atstovas.

Susiklosčiusi situacija rodo, kad būtent savanorystė ir žmonių susivokimas, kad reikia veikti, nes niekas kitas nepadarys, yra tikroji mūsų visų stiprybė.

Dar prieš prasidedant karantinui, Lietuvos raudonojo kryžiaus ekstremalių situacijų savanoriai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe budėjo Vilniaus oro uoste ir teikė būtiniausią pagalbą sugrįžusiems iš užsienio dėl COVID-19 grėsmės. Raudojo kryžiaus savanoriai registravo grįžusius, teikė pirmąją psichologinę pagalbą.

„Buvome pirmoji nevyriausybinė organizacija, pradėjusi teikti tokią pagalbą, vėliau pasitelkėme kitas organizacijas. Mūsų savanoriai daugiausia budėjo naktimis ir savaitgaliais, iš viso budėjome 245 valandas. Vėliau džiaugiamės prisidėję prie karštosios linijos 1664 aptarnavimo, kur mūsų savanoriai konsultavo vienišus senelius. Šiuo metu veiklą perkėlėme ir jau vystome senjorų apipirkimo ir prekių pristatymo į namus paslaugą, kurios dėka, tikimės, artimiausiu metu pasirūpinsime 300 senjorų Vilniaus mieste“, – pasakojo Lietuvos raudonojo kryžiaus atstovė Živilė Jankauskaitė.

Aktyviai prisideda ir Lietuvos skautija

Vilniaus mieste pagalbą teikia ir apie šimtas skautų, dar apie šimtas jų savanoriauja kituose Lietuvos miestuose. Įvairaus amžiaus skautai platina informaciją apie pagalbą senjorams. Skautų iniciatyva pradėta akcija #Antivirusas, kurios metu skautai platina informacinius pranešimus apie koronaviruso pavojų ir jo plitimo būdus. Artimiausiuose rajonuose skautai palieka ir savo kontaktus, kad pagalbos ieškantys žmonės galėtu kreiptis tiesiai į arčiausiai gyvenančius skautus.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su Vilniaus miesto savivaldybe ir stengiamės padėti visur, kur galime. Skautai budėjo viešojo transporto stotelėse, parkuose, žaidimo aikštelėse bei kitose žmonių susibūrimo vietose, ragindami žmones nesibūriuoti ir laikytis SAM pateiktų rekomendacijų. Taip pat prisidėjome ruošdami patalpas izoliuotis norintiems asmenims. Prisidėjome prie „Maisto banko“ savanorių pajėgų išvežiodami maistą tiems, kuriems labiausiai to reikia“, – pasakojo Lietuvos skautijos Vilniaus krašto seniūnė Eglė Šidlauskaitė.

Skautai taip pat aktyviai prisideda priimdami skambučius iš senjorų bei kitų pagalbos ieškančių žmonių, padeda jiems rasti savanorius arba ir patys dažnai keliauja į pagalbą. Anot E. Šidlauskaitės, dažniausiai sulaukiamas senjorų prašymas – padėti nusipirkti maisto prekių ar vaistų, neišeinant iš namų. Tiesa, užduočių gaunama visokių – reikia ir šuniukus pavedžioti, ir perduoti svarbius daiktus arba išnešti šiukšles.

„Net ir šiuo sudėtingu laikotarpiui, skautai lieka ištikimi savo šūkiui: „Dievui, Tėvynei, Artimui“. Skautiška tarnystė yra aktyvus veiksmas, kuriam pasižada kiekvienas skautas. Nuo ankstyvo amžiaus, jauniausiems nariams ugdoma, jog naudingi turi būti ir už organizacijos ribų. Šiuo metu ypatingai reikšminga tampa parama artimui, todėl suaugę organizacijos nariai šiuo sunkiu laikotarpiu nedvejodami imasi padėti savo bendruomenėms, protingai įvertindami galimą riziką, imasi visų priemonių savo bei aplinkinių sveikatos saugumui užtikrinti ir savo veiklomis rodo pavyzdį namuose saugiai liekantiems jauniesiems organizacijos nariams“, – tikino Vilniaus skautų atstovė.

Būtina ir emocinė parama

Psichinė ir emocinė sveikata yra ne mažiau svarbios kiekvieno žmogaus gyvenime nei maistas ar kitos materialios gėrybės. Kaip pastebi M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas Marius Čiuželis, gyvenimas karantino sąlygomis visiems kelia daug naujų iššūkių. Dabartinės pandemijos akivaizdoje dar kartą išryškėjo projekto „Sidabrinė linija“ paslaugos poreikis: vyresnio amžiaus žmones, ypač vienišus, turinčius fizinių ar emocinių negalių labai svarbu paguosti ir nuraminti, suteikti jiems visapusę informaciją ir konsultacijas dėl viruso, supažindinti ir nuolat priminti, kaip jie turėtų elgtis. Bendravimo stokojantiems – pristatyti nuolatinį pašnekovą reguliariems pokalbiams telefonu, kad nerimo būtų kuo mažiau.

Labiausiai džiaugiamės tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės drąsiai skambina, nebijo teirautis įvairių dalykų – nuo buitinių iki emocinių.

„Mes aktyviai įsitraukėme į visuomenės informavimo kampaniją: vien pastarosiomis savaitėmis mūsų emocinės pagalbos skambučių srautas kone padvigubėjo: dabar per dieną naujų skambučių sulaukiame vidutiniškai kas 4-5 minutes, apie 100. Besitęsiant karantinui, gyventojų informavimo, konsultavimo, emocinės pagalbos ir bendravimo poreikis, prognozuojame tik dar labiau augs“, – pasakojo „Sidabrinės linijos“ vadovas.

Anot jo, reguliarių draugystės pokalbių skaičius taip pat auga – kiekvienas šių metų mėnuo pasižymėjo nauju visų laikų rekordu, kovas – ne išimtis. Kovą linija turėjo didžiausią mėnesio pokalbių skaičių per visą savo veiklos istoriją (daugiau nei 1.400), ilgiausią šių pokalbių trukmę (daugiau nei 700 val.), daugiausia kalbėjusių pašnekovų porų (daugiau nei 550). Džiugina ir stipriai paaugęs savanorių skaičius – vasario pradžioje linija turėjo per 300 aktyvių savanorių, nuo karantino pradžios prie „Sidabrinės linijos“ panoro prisijungti jau daugiau kaip 100 naujų savanorių.

„Vis dėlto, labiausiai džiaugiamės tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės drąsiai skambina, nebijo teirautis įvairių dalykų – nuo buitinių iki emocinių. Kartais guodžiasi, kad aplinkiniai neklauso ir nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų, kartais džiaugiasi, kad vaikai, grįždami namo, persirengia lauke ir į namus eina „švarūs“, kad tik kuo labiau apsaugotų savo artimuosius. Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdys pirmosiomis dienomis iškart pradėti bendradarbiauti su „Sidabrine linija“ užkrėtė ir kitas savivaldybes – sulaukiame daugelio jų skambučių kaip šioje situacijoje galime padėti vieni kitiems ir, ypač, vyresnio amžiaus gyventojams“, – džiaugėsi M. Čiuželis.

Senjorai, norintys rasti sau pašnekovą šiuo sunkiu laikotarpiu, kviečiami skambinti NEMOKAMA draugystės, bendravimo ir emocinės pagalbos linija – 8 800 800 20.