Teisminiu keliu siekti iškraustyti Kristiną Miklaševičiūtę – Žoromskienę iš patalpų sostinės centre, Konstantino Kalinausko gatvėje taryba buvo apsisprendusi prieš dvejus metus, tačiau šią savaitę politikai vienbalsiai nusprendė ieškinį atsiimti.

Šios patalpos prieš kelis dešimtmečius dailininkui buvo suteiktos mainais už valstybei dovanotus paveikslus, planuojant čia įkurti jo galeriją, vėliau kilus ginčams su valstybe dėl paveikslų pradėtas svarstyti jos iškeldinimo klausimas.

Savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė tarybos posėdyje teigė, kad teisėjas triskart siūlė mediaciją, tam pritarė ir savivaldybės Švietimo ir kultūros reikalų komitetas.

„Tarybos sprendimu nustatytumėme, kad atsiimame ieškinį. Tai reiškia, kad kažkada vėl galėsime jį pateikti ir mums nebus užkirstas tam kelias. Antru punktu įgaliotumėme administracijos direktorių pasirašyti tą pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo“, – sakė V. Lajauskaitė.

Buvęs meras Artūras Zuokas taip pat priminė, kad sprendimo buvo ieškoma „labai seniai“ ir ragino palaikyti sprendimą atsiimti ieškinį siekiant išlaikyti K. Žoromskiui duotus įsipareigojimus.

Tuo metu A. Zuoko frakcijos atstovė Nijolė Jagelavičienė atkreipė dėmesį, jog pastatą statė valstybė, jį išlaiko Vilniaus miesto savivaldybė, bet „ten niekas nevyksta, o ponia ištisai yra užsienyje“.

„Kiek turiu informacijos, ten yra nuomojamos patalpos, imami pinigai. Ar darbo grupė, prieš siūlydama atsiimti ieškinį, turėjo šią informaciją?“ – klausė ji.

V. Lajauskaitės teigimu, pastato išlaikymui savivaldybė per metus skiria apie 6 tūkst. eurų, taip pat patvirtino, kad dailininko našlė pastate būna ne visą laiką, nors apie galimą nelegalią patalpų subnuomą, anot jos, savivaldybei nėra žinoma.

Pasak jos, diskusijos ieškant išeičių, kurios leistų K. Miklaševičiūtei – Žoromskienei čia „gyventi ir veikti“, rodyti dailininko darbus vyksta nuo 2011-ųjų, o į teismus kreiptasi tik nepavykus rasti sutarimo.

Konservatorius Liutauras Kazlavickas, palaikydamas sprendimą, jog pastato savivaldybė neperimtų būsto dėl menininkui duotų įsipareigojimų, ragino apsispręsti, ar pastate turėtų veikti miesto muziejus su menininko paveikslais, ar tai turėtų būti nacionalinė įstaiga, perdavus patalpas Kultūros ministerijai. Anot jo, tam reikėtų užbaigti teisinius ginčus.

„Esame sutarę, kad administracija per artimiausius du mėnesius pateiks kelis scenarijus: vienas jų – steigti bendrą viešąją įstaigą, antras variantas – yra fondas, kuriam perduodam valdyti, ir jis įveiklina patalpas, trečias – bendraujame su Kultūros ministerija, tada vyksta bendras atidavimas ir įveiklinimas. Bet šiandien būtų sąžininga atsiimti ieškinį, nes yra galimybė ateiti ir susipažinti su kūriniais“, – sakė jis.

K. Žoromskis gimė 1913 metais, studijavo Kauno meno mokykloje, 1942 metais baigė Vilniaus dailės akademiją. Per karą jis išvyko į Austriją, kur 1945 metais baigė Vienos dailės akademiją, studijavo Romoje. Nuo 1943-iųjų K. Žoromskis gyveno ir kūrė priverstinėje emigracijoje, dirbo kūrybinį ir pedagoginį darbą Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje, nuo 1950-ųjų – Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1986 metais dailininkas grįžo į Lietuvą.

Dailininkas žymiausias parodas surengė Niujorke, Madride, Paryžiuje, apie menininko ankstyvuosius impresionistinius natiurmortus ir peizažus bei vėlesnius kūrinius rašė prestižiniai Madrido, Bogotos, Niujorko, Paryžiaus leidiniai. Kritikai atkreipė dėmesį į kūrinių kompozicijos originalumą, meninės formos išraiškingumą ir virtuozišką tapybos techniką.

K. Žoromskis mirė 2004-aisiais Vilniuje.

Iš viso dailininkas valstybei yra padovanojęs 363 paveikslus, didžioji jų dalis šiuo metu saugoma Vilniaus dailės muziejaus saugyklose.