Anot asociacijos prezidento Sigito Čirbos, prieš mėnesį paskelbta masinė daugiabučių administratorių atranka kelia daug klausimų, nes esą nėra aiškūs terminai, biuleteniai išduodami chaotiškai, neaišku, kas balsuoja. Jis kaltina savivaldybę siekiant proteguoti „Grindą“, kuri iki šiol neadministravo daugiabučių.

„Matome plaukiančius gyventojų skundus, kad ne visi gauna biuletenius, daugiabučių skelbimų lentose net nėra skelbimų, kad vykdoma atranka, neretai buto savininkai į pašto dėžutes pasižiūri, kai jau būna pasibaigusi atranka (...). Mus stebina, kad biuleteniai yra įvairių rūšių: vieni antspauduoti, kiti - pasirašyti, treti – net nepasirašyti. Kuris yra tikras, kurį savivaldybė pripažins kaip galiojantį, nėra aišku“, – spaudos konferencijoje sakė S.Čirba.

Mes, smulkieji administratoriai Vilniaus mieste, matome labai dideles galimybes šioje srityje veikti korupciniams ryšiams.

S.Čirba tikino, kad dėl per menko aktyvumo neįvykus balsavimui, savivaldybė galės laikinai paskirti administratorių – neabejojama, kad tai būtų „Grinda“. Anot jo, šią iniciatyvą palankiai vertina didieji daugiabučių administratoriai, bet apklausos, jo nuomone, pakenks daugiausia smulkiesiems, kurie „gali būti suvalgyti žiaurios, neteisingos konkurencinės kovos“.

„Mes, smulkieji administratoriai Vilniaus mieste, matome labai dideles galimybes šioje srityje veikti korupciniams ryšiams (...). Šiandien kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą, kad pradėtų tyrimą dėl savivaldybės vykdomos administratorių atrankos. Kad mums, gyventojams, išsklaidytų tuos klausimus, kurie susiję su biuletenių išdavimu, balsų skaičiavimu“, – dėstė S.Čirba.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Andrius Iškauskas tikino, kad jau sulaukta 15 skundų. Anot jo, savivaldybė apklausą iniciavo, „kad sudarytų galimybę savo valdomai įmonei įeiti į šitą rinką“. Jis priminė Konkurencijos tarybos išvadą, kad „Grindos“ dalyvavimas būsto administravimo rinkoje gali pažeisti konkurenciją.

„Faktai (...), kuriuos minėjo ponas Sigitas, mus verčia manyti, kad tai daroma ne dėl nemokėjimo, o sąmoningai ir kad kažkas iš to gauna naudą. Mes ir prašome šių dviejų teisėsaugos institucijų išsiaiškinti, kas iš to gauna naudą ir nutraukti šiuos veiksmus“, – tikino teisininkas.

Jo skaičiavimais, išlaidos apklausoms gali siekti apie 2 mln. eurų. Savivaldybė dar anksčiau nurodė, kad apklausoms pasamdyta apie 30 specialistų.

A.Iškauskas kaltino sostinės politikus, konkrečiai – buvusį vicemerą konservatorių Valdą Benkunską, kad ši iniciatyva suplanuota kaip „kai kurių politikų rinkiminė agitacinė akcija“ būsimuose savivaldos ir mero rinkimuose, naudojantis administraciniais resursais.

„Šią savaitę iš pareigų buvo atstatydintas ponas Benkunskas ir administracijos direktorės pavaduotojas ponas Arvydas Darulis. V.Benkunskas visiškai be reikalo užsikabino tą ordiną, kad štai, jis išeina sutvarkęs tą betvarkę būsto administravimo rinkoje. Nieko jis nesutvarkė, jis sukūrė dar didesnį chaosą šitoje rinkoje“, – tikino advokatas.

V.Benkunskas kaltinimus atmeta - jis BNS sako, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje nurodė, jog 2012-aisiais priimtos Civilinio kodekso pataisos numatė prievolę savivaldybei organizuoti gyventojų susirinkimus dėl naujų administratorių rinkimo, pasibaigus 5 metų jų kadencijai. Apie pusė - per 4 tūkst. daugiabučių, anot V.Benkunsko, patys jų nepasirinko.

Jo teigimu, gyventojams informacija apie balsavimus pateikiama laiptinėse, taip pat savivaldybės tinklalapyje, dienraščiuose. Pasak politiko, kiekvienoje seniūnijoje gyventojai galės susipažinti su administratoriais.

„Apklausas reikėtų padaryti iki gruodžio pabaigos, bet aišku, kad neįmanoma suspėti. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad geriau padaryti viską kokybiškai, nesiverčiant per galvą“, – BNS aiškino V.Benkunskas.

Savivaldybės duomenimis, Vilniaus mieste yra 4076 daugiabučiai, kurių administratorių paskyrimo terminas baigiasi gruodžio 31-ąją. Už naują administratorių turi balsuoti daugiau nei pusė namo gyventojų, o pirmam balsavimui neįvykus, antrą kartą balsavus administratoriumi skelbiamas tas, už kurį pasisakė daugiau nei pusė balsavusiųjų, o trečią kartą - daugiausia balsavusiųjų. Jei neįvyksta ir šis balsavimas, administratorių, atsižvelgdama į jo siūlomų paslaugų kainą, patirtį, skiria savivaldybė.