„Tikrai būtų labai gerai, kad sprendimus priiminėtų patys gyventojai, tai yra, tiek, kiek jiems reikia to šildymo, kad tiek jie ir naudotų. Dabar savivaldybė yra priversta centralizuotai valdyti tą šildymo pradžią ir pabaigą, nors, tai turbūt yra gyventojų sprendimas“, – pirmadienį žurnalistams sakė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.

Jo teigimu, po neįprastai šiltos balandžio pradžios orams vėl atšalus teise savarankiškai atsinaujinti šilumos tiekimą pasinaudojo tik apie 20 proc. visų daugiabučių.

„Gyventojai turėtų patys priimti sprendimą, kada pradėti ir kada baigti šildymo sezoną, ir tokių nusiskundimų nebūtų“, – pabrėžė K. Karosas.

Vilniaus mieste šildymo sezonas nutrauktas antrą balandžio savaitę. Pasak K. Karoso, nutraukti šildymo sezoną savivaldybė nusprendė dėl šiltų orų ir sulaukus gyventojų nepasitenkinimo.

„Prognozės rodė, kad ganėtinai yra šilta, 14–16 laipsnių. Atsižvelgiant į tai ir į gyventojų antplūdį, pasipiktinimą kodėl šildymas laikomas, priėmėme tokį sprendimą“, – tikino savivaldybės atstovas.

Pasak savivaldybės, šilumos tiekimą daugiabučiuose su modernizuotais šilumos punktais įjungia namų administratoriai ar paskirti sistemų prižiūrėtojai. Tuo metu senamiesčio gyventojams šilumos tiekimo gali tekti palaukti iki antradienio.

Atvėsus orams didelė dalis kitų šalies savivaldybių taip pat atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius BNS pirmadienį sakė, kad šildymo nereikėjo nutraukti balandžio pradžioje atšilus orams. Pasak jo, jo atnaujinimas reiškia papildomas išlaidas, todėl, anot jo, sostinės savivaldybė nutraukusi šildymą taip anksti padarė klaidą.