Viltys, kad kada nors narkotikų prekyba garsėjantis Vilniaus taboras iškeliaus, – nerealios. Vilniaus savivaldybė pradeda rengti taboro teritorijos detalųjį planą, kuris esą padarys romų buitį bent kiek civilizuotesnę.

Iš Kirtimų neiškrapštys

Romų bendruomenė Vilniaus Kirtimų rajone gyvena apie pusšimtį metų ir aplinkinių rajonų gyventojams kelia siaubą. Salininkų sodų gyventojai skundžiasi nuolatiniu taboro keliamu triukšmu, klestinčia prekyba narkotinėmis medžiagomis, kurių prekeiviai esą nevengia įsūdyti ir nepilnamečiams. Panaudotais švirkštais nusėtos taboro ir gretimų gyvenviečių apylinkės. Žmonės skundžiasi, kad apsvaigę taboro klientai šlitinėja aplinkinių rajonų gatvėmis, apiplėšinėja praeivius, braunasi į gyvenvietes, trikdo šių ramybę, kelia pavojų jų sveikatai ir saugumui.

Neiškentusi Salininkų sodų bendruomenė kreipėsi į savivaldybę prašydama nenaudojamą policijos būdelę perkelti į kitą taboro pakraštį, arčiau jų gyvenamojo rajono. Gyventojai vietoj būdelės mieliau apskritai atsikratytų romų kaimynystės, tačiau viltys nerealios. Žvelgiant į savivaldybės veiksmus darosi akivaizdu, kad taboras Kirtimuose gyvuos dar mažiausiai pusšimtį metų.

Mat šiuo metu savivaldybėje pradedama taboro žemės detaliojo planavimo procedūra. Ne todėl, kad valdžia siektų iškeldinti romus iš uzurpuotos valstybinės žemės ir miško. Tikslas – beveik 9 ha žemę perimti savivaldybės žinion ir teritoriją paversti bent kiek civilizuotesne.

Ręs laikinus namus

Savivaldybė savo lėšomis ketina parengti dviejų teritorijų detaliuosius planus. Viena jų yra prie Metalo ir Čigonų gatvių, kitaip dar vadinama aukštutiniu taboru, ir užima apie 2,2 ha. Kita, pavadinta žemutiniu taboru, įsikūrusi greta ir užima 6,4 ha. Kone trečdalis šio taboro įsiterpęs į valstybinį mišką. Savivaldybės specialistai atkreipė dėmesį, kad miškas nuolat niokojamas, kertami medžiai ir statomi namai.

Iš tabore pūpsančių 139 pastatų tik vienas 5 butų namas suręstas legaliai, kitos lūšnos pastatytos be leidimų ir neatitinka jokių higienos reikalavimų. Pastatai šildomi kietuoju kuru, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos. Tabore veikia vos viena vandens kolonėlė, gyventojai naudojasi lauko tualetu. Preliminariai skaičiuojama, kad tabore iš viso gyvena 500 romų.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas mano, kad, patvirtinusi teritorijos detalųjį planą, savivaldybė galėtų į taborą atvesti vandentiekį, kanalizaciją, įjungti elektrą. Jeigu taboro gyventojai sutiktų, būtų galima nugriauti nelegalias lūšnas ir vietoj jų už ES lėšas pastatyti laikinus namelius.

"Tos savavalės statybos tikrai niekas neįteisins, nesvarbu, kieno tie pastatai būtų: romų, lenkų, rusų ar lietuvių. Tuos pastatus reikės panaikinti. Suformuotas žemės sklypas bus visuomeninės paskirties. Vadinasi, ten nuolatinių gyvenamųjų pastatų taip pat būti negali. Mes jiems siūlome keltis į laikinus namelius. Tačiau tabore veikia dvi konfrontuojančios romų bendruomenės. Abi tarpusavyje turi susitarti, ar toks pasiūlymas joms tiktų. Rugpjūtį prašėme, kad jie informuotų apie sprendimą – jokio laiško iki šiol negavome", – sakė V.Dastikas.

Valdžiai nesiseka derėtis

Vilniaus miesto vicemeras Stanislovas Šriūbėnas pasakojo, kad vieną kartą abi romų bendruomenės lyg ir sutiktų keltis į laikinus namukus, kitą kartą jos reikalauja fantastiškų dalykų.

"Jie iškėlė naują versiją, kad jiems patiktų prie Ukmergės gauti 20 ha žemės. Dalis romų norėtų keltis ten, užsiimti žemės ūkiu, o dalis vis tiek liktų tabore. Gyventojų priėmime jiems mandagiai paaiškinau, kad savivaldybė žemei pirkti pinigų neturi, ES šiam tikslui tikrai lėšų neduos. Galų gale mes nelabai norėtume antro taboro", – antakius raukė vicemeras.

Valdžios pastangos susitarti su romais kol kas vaisų nedavė. Mat bendruomenės atstovai S.Šriūbėnui pasakoja, kad pats meras Vilius Navickas romams žadėjęs nupirkti žemės sklypą Vilniaus rajone, o merui porina priešingai. Todėl vicemeras pasiūlė vieną dieną taboro atstovams atvykti į bendrą susitikimą savivaldybėje, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos šalys. Tačiau sutartu laiku romai į savivaldybę neatvyko.

Nori ir namų, ir darbo

Aukštutinio taboro romų bendrijos "Čigonų laužas" prezidentas Josifas Tyčina dienraščiui tvirtino apie tokį susitikimą nė nežinojęs, tačiau patikino, kad bendruomenei iš esmės savivaldybės pasiūlymas tinka. Į laikinus statinius sutiktų keltis dauguma aukštutinio taboro šeimų. Žemutinio taboro nuomonė, pasak J.Tyčinos, kaskart keičiasi. Tačiau, jeigu romai iškeistų nelegalias lūšnas į civilizuotus namukus, kas gi mokėtų už vandenį, elektrą ir nuotekas?

"Yra tokių žmonių, kurie ir dabar moka už elektrą, kitas paslaugas. Yra tokių, kurie jokių pajamų neturi. Kai romai turės darbo, tada nebus su mokesčiais jokių bėdų. Kaip ir visoje Lietuvoje: kas turi darbą, tas susimoka. Aišku, didelė dalis bendruomenės neturi išsilavinimo, todėl darbą susirasti sunku, bet mes stengiamės visus įdarbinti. Dabar vykdoma programa, Romų visuomenės centre su romais dirba socialiniai darbuotojai, stengiamasi juos integruoti į visuomenę", – sakė J.Tyčina.

2008 m. apklausos duomenys rodo, kad iš 223 apklaustų romų pusė jų neišsilavinę arba baigę vos keturias klases. Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų neturi profesijos ir niekur nedirba. Jų šeimų pajamos per mėnesį nesiekia nė 200 litų.

Tradicija tęsiasi nuo sovietmečio

Buvusios Sovietų Sąjungos Aukščiausioji taryba 1956 m. priėmė įsaką, draudžiantį čigonams klajoti. Taip pat jiems iškeltas reikalavimas privalomai įsidarbinti ir prisiregistruoti. Tuomet Vilniaus miesto teritorijoje, Kirtimų gyvenvietėje, jau buvo įsikūrę trys romų taborai. Tad nuspręsta toje vietoje pastatyti bendrabutį, įrengti šulinį. Ateityje numatyta suręsti dar du panašius bendrabučius, tačiau jie taip ir neiškilo.

Prieš kone dešimtmetį Vyriausybės sprendimu buvo pradėta vykdyti romų integracijos į visuomenę programa. Kirtimuose 2001 m. buvo pastatytas Romų visuomenės centras, kurio steigėjais tapo Tautinių mažumų departamentas, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos vaikų fondas ir Lietuvos čigonų bendrija. Po poros metų prie centro buvo pastatyta ir sanitarijos higienos įstaiga su keturiomis dušo kabinomis, trimis skalbimo mašinomis, kuriomis romai naudojosi už minimalų mokestį. Įstaigoje įdarbinti du taboro gyventojai.

2001–2005 m. Vilniaus miesto savivaldybė iš biudžeto numatė skirti 109 tūkst. litų komunalinėms atliekoms iš taboro išvežti. Buvo įrengti aštuoni atliekų konteineriai, kuriuos bendrovė "Švarus miestas" išveždavo du tris kartus per savaitę. Atliekų konteineriai stovi iki šiol, tačiau atliekos tabore tvarkomos nereguliariai.

Nuo 2001 m. Vilniaus savivaldybės lėšomis buvo sutvarkyti keliai įvažiuoti į taborą, suremontuotos sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, įrengtos dvi šalto vandens kolonėlės, papildomai pastatyta 20 naujų žibintų, įrengta papildoma vaikų žaidimų aikštelė, belaidis internetas. Kasmet taborui savivaldybė nemokamai ir malkų parūpina.

Tačiau netrukus vandens kolonėlės buvo sulaužytos, išvogtos jų detalės. Tad savivaldybė iš keturių vandens kolonėlių gyvenvietei paliko tik dvi, kitas panaikino. Šiuo metu veikia vos viena, kuria romai naudojasi, bet už vandenį nemoka. 2006 m. "Vilniaus vandenų" darbuotojai su taboro gyventojais sudarė 30 vandens iš kolonėlių pirkimo sutarčių. Per daugiau nei metus romai sunaudojo vandens už beveik 1,7 tūkst. litų, tačiau sumokėjo vos 160 litų. Mat iš 30 sutartį sudariusių abonentų už vandenį moka tik keturi.

Su taboru buvo sudarytos ir elektros pirkimo sutartys, tačiau ir ši paslauga buvo nutraukta dėl tos pačios priežasties – romai nemokėjo ir už sunaudotą elektros energiją.

Tačiau pats didžiausias rūpestis – ne vengimas mokėti komunalinius mokesčius, o klestinti prekyba narkotinėmis medžiagomis. Norėdama sukontroliuoti nelegalią prekybą, Vilniaus miesto savivaldybė su Vilniaus miesto vyriausiuoju policijos komisariatu 2004 m. Kirtimuose pastatė policijos postą, įrengė aštuonias vaizdo stebėjimo kameras. Tačiau jau kitą rytą postas buvo padegtas.

Savivaldybė pastatą suremontavo, tačiau jame policijos pareigūnai ilgai neužsibuvo. Mat nuolat stebimi romai prekybos narkotinėmis medžiagomis taškus ėmė kurti giliau miške. Tad buvo nuspręsta panaikinti nuolatinį budėjimo postą ir apsiriboti policijos reidais į taborą.

Beje, surentusi policijos stebėjimo postą savivaldybė tą pačią 2004 m. žiemą ėmėsi griauti nelegalius taboro pastatus. Įsikišus Seimo kontrolieriui ir kitoms institucijoms darbai buvo nedelsiant sustabdyti. Mat nustatyta, kad statinius demontavę savivaldybės specialistai viršijo tarnybinius įgaliojimus ir nesilaikė numatytų teisinių procedūrų. Dėl to 20 romų savivaldybę apskundė teismui. Jiems 2007 m. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo paskirta 100 tūkst. litų suma kaip neturinės žalos atlyginimas.

2009 m. vasarą romų bendruomenė kreipėsi į savivaldybę prašydama leisti nenaudojamoje policijos būdelėje įrengti kebabinę. Kadangi būdelė neatitinka maitinimo įstaigai keliamų reikalavimų, miesto valdžia svarsto, ar nevertėtų taborui atiduoti kelių nebenaudojamų kioskų, kuriuose galėtų dirbti romai. Taip pat svarstoma galimybė tabore atidaryti valgyklą romų bendruomenės vaikams. O policijos postą ketinama perkelti į kitą taboro pusę, Salininkų sodų bendrijos link.