Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, jog Lietuvos sostinė turi ambiciją tapti verslo konferencijų lydere Baltijos ir Šiaurės regione.

„Investicija į infrastruktūrą leistų mums Vilnių pozicionuoti kaip lyderį regione, pritraukti turtingų verslų, turtingų turistų, o tai generuotų ir miesto, ir valstybės ekonomiką“, – antradienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.   

Anot jo, paruošus dokumentus tikimasi, jog centro plėtojimą perims Vyriausybė.

„Savivaldybė neturi jokių tikslų pati dalyvauti šito objekto operavime. Tai nėra mūsų funkcija ir mes tikrai ieškome bendrų sąlyčio taškų su nacionalinėmis valdžios institucijomis“, – sakė sostinės meras.

„Aš esu susitaręs susitikti su naujuoju ekonomikos ir inovacijų ministru. Turim bendradarbiavimą ir diskusijas su „Litexpo“. Bet bendra pozicija, bendras lūkestis visų kol kas, man atrodo, vienodas. (...) Dabar čia reikalinga atsidalinti atsakomybėm“, – pridūrė V. Benkunskas.  

Pasak sostinės mero, konferencijų centre per metus galėtų būti surengta 130-150 renginių, o tai kurtų didelę ekonominę naudą valstybei.

„Konferencijų centro potencialas yra orientuotas į turtingus verslus. (...) Mes skaičiuojame, kad per metus galėtų būti surengta 130-150 renginių, tai yra sukurta daugiau negu 1,2 tūkst. darbo vietų ir, be jokios abejonės, tai duotų didelę grąžą per įvairius mokesčius. Turbūt net ne miestui labiausiai, o valstybei“, – sakė V. Benkunskas.

Anot jo, centro statybos galėtų kainuoti daugiau nei 100 mln. eurų.

Sostinės vyriausioji architektė Laura Kairienė teigė, jog centro veikla iki 2042 metų galėtų sukurti daugiau nei 416 mln. eurų ekonominės naudos.

Jos teigimu, šalia konferencijų centro numatomas ir plotas viešbučio statybai, o tai kurtų pridėtinę naudą ekonomikai.

„Jis (viešbutis – BNS) gali atsirasti galbūt ir antruoju etapu, viskas priklauso nuo pasirinkto ekonominio modelio, kaip jis bus įgyvendintas. Pats viešbučio atsiradimas, jis daro atsiperkamumą daug greitesnį. (...) Sklypas leidžia pastačius konferencijų centrą turėti dar vieną atskirą plotą, kuris būtų skirtas jau grynai apgyvendinimo paslaugoms“, – renginyje teigė L. Kairienė.

Pasak Vilniaus vystymo kompanijos generalinės direktorės Lauros Joffės, architektūriniu konkursu siekiama pritraukti ne tik projektuotus iš Lietuvos, tačiau ir Europos.

„Tai yra tarptautinis konkursas. Mes siekiame įtraukti ne tik mūsų didžiausius projektuotojus, kurie veikia Lietuvos rinkoje, bet lygiai taip pat pritraukti ir didžiuosius Europoje projektuotojus“, – sakė ji.

Pasak L. Joffės, konkurso dalyvių prašoma pateikti centro architektūrinę idėją, suformuoti prieigas, sukurti urbanistinę sąsają su atminties vieta – paminklu žuvusiam kariui Artūrui Sakalauskui, taip pat sukurti viešai prieinamos Neries pakrantės erdvę prie statomo vadinamojo Alberto tilto.  

Anot jos, konkurso prizinio fondo vertė siekia 100 tūkst. eurų.

Vilniaus vystymo kompanijos vadovės teigimu, konferencijų centro plotas sieks apie 31,5 tūkst. kv. metrų, jame bus įrengta apie 17 salių renginiams, tilps 4,5 tūkst. žmonių.

L. Joffės teigimu, architektų darbų laukiama iki kitų metų kovo 16 dienos. Nugalėtoją tikimasi pasirinkti bei sutartį pasirašyti kitų metų birželį. Numatoma, kad naujasis centras veiklą galėtų pradėti 2032 metų pradžioje.

Kaip skelbė BNS, pernai birželį sostinės valdžiai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Seimo kanceliarija, automobilių aikštelė prie Seimo buvo perleista Vilniaus savivaldybei.

Savivaldybės teigimu, tai bene vienintelis tokio dydžio laisvos valstybinės žemės sklypas centrinėje miesto dalyje, turintis gerą susisiekimą su pagrindinėmis miesto gatvėmis, šalia – svarbios valstybinės institucijos, platus viešbučių tinklas.

Teritorijoje yra ir paminklas žuvusiam Nepriklausomybės gynėjui kariui savanoriui A. Sakalauskui, savivaldybė sutartimi įsipareigojo paminklą ir erdvę aplink jį išsaugoti bei palikti prieinama visuomenei.