Sostinės savivaldybės valdininkai nepasinaudojo proga už ES milijonus mieste nutiesti pavyzdinę dviračių trasą. Susisiekimo ministerijos konkurse miestas nė nedalyvavo, nes esą nespėjo parengti projekto. Tačiau visokių projektų pilni savivaldybės stalčiai.

„Dalyvauti negalėjo“

Praėjusiais metais Susisiekimo ministerijos skelbtame konkurse gauti ES lėšas pavyzdiniams dviračių takams įrengti dalyvavo šešios šalies savivaldybės, tačiau Vilniaus tarp jų nebuvo.

Apie norą miestą padaryti dviračių sostine kone kiekvieną savaitę kalbantys sostinės politikai nepasivargino paruošti dokumentų konkursui, kuriame takams tiesti buvo galima gauti 3 mln. litų.

Miesto valdininkai aiškina, kad konkurse dalyvauti nespėta dėl per trumpo laikotarpio sostinės dviračių takų planui parengti, nors savivaldybės puslapyje tokių planų puikuojasi ne vienas.

„Susisiekimo ministerijai teikti siūlymus dėl konkurso buvo galima apie tris mėnesius, per šį laikotarpį nėra galimybės parengti Vilniaus miesto techninio dviračių takų plano. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo dalyvauti konkurse“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ tvirtino savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Inga Simanonytė.

Jei valdininkai būtų paskubėję, jau šiais metais miestu ar jo pakraščiu būtų driekęsi visus Europos standartus atitinkantys dviračių takai. Prie jų tiesimo finansiškai savivaldybei būtų tekę prisidėti nedaug.

Savivaldybės vangios

Pavyzdinės dviračių trasos bus tiesiamos Elektrėnuose ir Jonavoje. Šių savivaldybių parengti projektai ekspertų pripažinti geriausiais.

Susisiekimo ministerija apskritai gailisi, kad pernai paskelbtame konkurse dalyvavo tik 6 savivaldybės: Elektrėnų, Jonavos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Panevėžio ir Zarasų.

Nors iš pradžių ketinta atrinkti tik vieną savivaldybę, kurioje valstybės lėšomis būtų nutiestas pavyzdinis dviračių takas arba trasa, ekspertų komisija ministrui Eligijui Masiuliui pasiūlė pagal galimybes skirti finansavimą dviem daugiausia balų surinkusiems pasiūlymams.

Elektrėnų ir Jonavos savivaldybės dviračių takams tiesti iš valstybės turėtų gauti apie 3 mln. litų. Dalį lėšų skirs ir pačios savivaldybės.

„Abi savivaldybės įsipareigoja pavyzdines trasas nutiesti dar šiais metais. Pagaliau turėsime Lietuvoje dvi trasas, kurios taps pavyzdžiu kitiems miestams kuriant žmonėms patrauklų kasdienio naudojimo dviračių takų tinklą“, – sakė E.Masiulis.

Šios trasos galės sujungti jau sukurtą dviračių eismo infrastruktūrą į vientisą maršrutų tinklą. Taip bus sudarytos galimybės smarkiai padidinti susisiekimo dviračiais patrauklumą.

Mažiau balų konkurse surinkusioms savivaldybėms ir tiems miestams bei rajonams, kurie nori plėsti dviračių takų tinklą, Susisiekimo ministerija planuoja numatyti galimybes gauti finansavimą iš 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšų. Dėl nenoro dalyvauti konkurse Vilniui šiose dalybose gali tekti tik nedidelė dalis.

Rūpinasi tik kalbomis

Vilniaus meras Artūras Zuokas nuolat kalba norintis visus vilniečius pasodinti ant dviračių, tačiau kol kas tai tėra kalbos. Dar žiemą savivaldybė žadėjo pavasarį paskelbti dviračių nuomos sistemos sukūrimo konkursą, tačiau kalbos apie ją jau spėjo nutilti. Meras anksčiau gyrėsi ketinantis mieste įrengti 40 dviračių nuomos punktų, kuriuose būtų apie 350 dviračių.

Bandymai miestą apjuosti europinio lygio dviračių takais kadaise taip pat baigėsi nesėkme. „EuroVelo“ projektas, pagal kurį dviračiu turėjo būti galima pervažiuoti visą Vilnių ir jo apylinkes, apsiribojo tik takais miesto teritorijoje. Nors ir šiuos dviratininkai keikia – takai sužymėti nelogiškai, kai kurios pažymėtos vietos apskritai dviračiu nepravažiuojamos.

Nuolat kalbama ir apie Neries pakrante nuo Vingio parko iki Valakampių besidrieksiančią sveikatingumo trasą, tačiau dėl jos sukūrimo kol kas nežengtas nė vienas rimtas žingsnis.

Dviračių takus blokuojantiems sostinės vairuotojams savivaldybės meras A.Zuokas graso tanku, tačiau naujais moderniais takais net ir už svetimus pinigus pasirūpinti kol kas neskuba.

Ką praradome?

Elektrėnai pasiūlė unikalų ir racionalų sprendimą, kuris gali tapti pavyzdžiu panašaus dydžio miestams ar didesnių miestų mikrorajonams. Takas bus žiedo tipo ir apjuos pagrindinius miesto gyvenamuosius rajonus. Trasa bus integruota į jau esamus takus, drieksis šalia visų pagrindinių darboviečių, sudarys sąlygas susisiekti su užmiesčio gyvenamosiomis teritorijomis, mokymo, sveikatos įstaigomis ir kitais žmonių traukos objektais. Takas išsiskirs spalvine vizualizacija, saugos sprendimais, danga.

Jonavos savivaldybė siūlo formuoti žiedinio tipo jungtį miesto viduje, integruojant jau sukurtus dviračių takus į bendrą tinklą ir sujungiant atskirus mikrorajonus su miesto centru. Ši trasa leistų Jonavai tapti vienu geriausią dviračių tinklą turinčių vidutinio dydžio Lietuvos miestų.