Rugpjūčio 20 d. yra terminas, iki kurio miesto gyventojai savivaldybei turi pateikti paraiškas dėl dalyvavimo daugiabučių namų renovacijos projekte. Nors gyventojų atstovai sakė besidžiaugiantys tokia galimybe, procesas vyksta lėtai, o vyresnio amžiaus gyventojai dėl informacijos stokos dvejoja.

Trumpi terminai

Savivaldybės posėdžių salėje vykusiame susitikime daugiabučių namų gyventojų atstovams buvo atsakyta į daugelį klausimų, susijusių su renovacijos projekto įgyvendinimu. Kaip sakė miesto bendrijų atstovai, daugiausia klausimų kyla vyresnio amžiaus gyventojams, kuriems sunku susigaudyti situacijoje ir suprasti projekto sąlygas. Informacija nuolat keičiasi, o žmonės bijo skubotai priimti svarbius sprendimus.

Situacija sudėtinga ir dėl labai griežtų terminų. Naujausiame Aplinkos ministerijos specialistų grupės posėdyje buvo nuspręsta patvirtinti ne vieną pakeitimą. Svarbiausia tai, kad savivaldybė sutvarkytas gyventojų paraiškas ministerijai turi pateikti iki rugpjūčio 25 d. Tad ir gyventojams paraiškų su apklausomis pateikimo savivaldybei galutinis terminas nustatytas jau rugpjūčio 20 d. Iki to laiko daugiabučių namų valdytojai privalo raštu apklausti butų bei kitų patalpų savininkus ir pateikti sąrašus dėl objektų savininkų pritarimo įgyvendinant būsto atnaujinimo projektą.

Tokie griežti terminai taikomi dėl rizikos netekti dalies finansavimo – iki 2014 m. gruodžio 31 d. jau turėtų būti pasirašytos visos rangos sutartys, o iki 2015 m. spalio 1 d. netgi įgyvendinti visi projektai. Sėkmės atveju visi projektai būtų finansuojami 40 proc., tačiau jei plano nebūtų spėtą įgyvendinti, būtų finansuojama jau tik 15 proc. projektų sumos.

Vilniaus miesto vicemero Jono Pinskaus teigimu, prarasti 25 proc. nuo 2 mln. reikštų beveik 0,5 mln. didesnę sumą vienam namui. "Kai žmonės skaičiuoja kiekvieną centą, tai yra labai daug. Paskui žmonės kaltins mus, kad nesugebėjome jų informuoti ar paskatinti", – dėstė politikas.

Gyventojai nori ir patys

J.Pinskus sakė nustebęs dėl didžiulio vilniečių noro renovuoti savo būstus. Nepaisant informacijos stokos ir daugybės neaiškumų, šiandien savo būstų renovacijai jau nusiteikę 63-ų daugiabučių gyventojai.

"Mes labai norime, kad būtų kokie 300 namų. Manau, įmanoma tokį skaičių surinkti. Jau dabar renovuotų namų yra per 3 tūkst., todėl ši siekiamybė nebūtų didelis skaičius, tik 10 proc. to, kas jau yra. Tiek žmonių jau išreiškė norą patys. O energetinį auditą ministerijos prašymu priverstinai atlikome 26-iuose pačiuose kiauriausiuose namuose. Bet dabar jau einame tokiu keliu: žmonės pirma patys išreiškia norą dalyvauti projekte, o paskui jau mes viską darome", – trečiadienį pasakojo vicemeras.

Gyventojai internete gali sekti vis kintančią informaciją apie renovacijos projektą: stebėti, kiek namų jau yra pareiškę norą ir pateikę paraiškas-sutikimus dėl renovacijos.

Gyventojai bijo paskolų

Viena priežasčių, kodėl gyventojai vis dar delsia pasirašyti sutikimus, – finansavimo modelio neaiškumas. Daugelis mano, kad paskolas renovacijos projektams turės imti patys, nors situacija kiek kitokia.

"Daug kartų žmonėms aiškinome, kad yra įkurta įmonė "Atnaujinkime miestą", kuri gali pasiimti paskolą ir paskui ją administruoti. Per 10 metų gyventojai ją išsimokėtų, taupytų šilumos energiją, o po šio laikotarpio už šilumą mokėtų perpus mažiau. Žmonėms nėra jokių įsipareigojimų: jie gauna atnaujintą pastatą, 10 metų moka iš esmės tą patį, ką ir mokėjo", – projektą gyrė J.Pinskus.

Naujamiesčio būsto direktorė Aurelija Dapkūnienė pritarė, kad gyventojai dar jaučia informacijos stoką, nors 20 proc. namų gyventojų jau yra susidomėję ir su jais bus dirbama toliau.

"Viskas vyksta lėtokai. Žmonės tikrai dar nepagavę tos minties ir dar nėra supratę naudos. Manau, tai padėtų sutaupyti pinigų, ir yra pavyzdžių, kad sutaupo. Tiesiog dvejoja, žmonės neturi lėšų ir jiems atrodo, kad reikės ką nors papildomai mokėti", – sakė A.Dapkūnienė.

Apie senamiestį nepagalvota

Kalinausko g. 10 / Mindaugo g. 2 esančio daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkė Audronė Sagaitytė sakė, kad idėja labai gera ir gyventojai jai pritaria, tačiau ne viskas yra taip paprasta.

"Mes iš tikrųjų norime mažinti šilumos sąnaudas, bet klausimų pradeda kilti, kai imame skaičiuoti savo pinigus, – kiekviename žingsnyje susiduriame su didelėmis problemomis. Formaliai kaip ir yra konsultantų, bet jie nesigilina į mūsų klausimus ir tikrų, patikimų atsakymų į savo klausimus negauname", – sakė A.Sagaitytė.

Pasak moters, procedūra labai sudėtinga ir ilga, nes susiduria paprasto gyventojo praktiškumas ir biurokratiškas valdininkų požiūris.

"Kitas niuansas – senamiestis. Akivaizdu, kad apie jį niekas nepagalvojo. Visa koncepcija rašyta Žirmūnų ir kitiems blokiniams namams. Senamiesčiui keliama labai daug papildomų reikalavimų", – aiškino A.Sagaitytė.

Bendrijos atstovės teigimu, esant daugiau reikalavimų, didėja ir darbų kaina, tad kyla klausimas – galbūt yra ir kokia papildoma parama senamiesčiui puoselėti?

"Kažkas griovė, ardė, o dabar gyventojai, kurie namus nori atnaujinti, turi viską atstatyti, kas prieš 100 metų nugriauta. O atstatyti reikia leidimo", – problemas vardijo pašnekovė.