Liūdnieji civilizacijos progreso padariniai beldžiasi ir į vilniečių namus. Tampame išrankesni maistui, vis rečiau galime mėgautis vaisiais ar uogomis, nes jie – alergijos priežastis.

Liūdna žinia vegetarams

Mėsa – vienas tų produktų, kuriam žmogus išlieka mažiausiai alergiškas, o „vegetarų maistas“ mums tampa vis pavojingesnis. Tai pavyko nustatyti po kelerius metus vykusio tyrimo, kuriame dalyvavo bemaž 10 tūkst. vilniečių.

„Alergija – tai XXI a. neinfekcinė epidemija, kurios plitimui įtakos turi daugelis veiksnių: mityba, genetika, gyvenimo būdas, mus supanti aplinka, ekologinė būklė. Tai problemos, kankinančios ne tik Vilnių ar Lietuvą, bet visą pasaulį, ypač Europą“, – dėstė vienas tyrimo vykdytojų dr. Andrius Kavaliūnas, neseniai Vilniaus universitete apgynęs disertaciją „Padidėjusio jautrumo maisto produktams ir alergijos maistui paplitimas tarp Vilniaus miesto gyventojų“.

Augant alergijos kinta

Pasak specialistų, alergijos maistui negalime tapatinti su padidėjusiu jautrumu maisto produktams. Žmogaus organizmas gali netoleruoti pieno, tačiau tai nereiškia, kad jis yra alergiškas. Tiesiog organizmas negamina tam tikro fermento ir jo trūkumas pasireiškia įvairiais negalavimais suvalgius pieno produktų. O alergija yra mūsų imuniteto atsakas į išorės dirgiklius.

„Alergija maistui kinta žmogui augant. Apie 85 proc. vaikų iki 5–10 metų ima toleruoti tokius maisto produktus kaip pienas, kiaušiniai; 50 proc. – soją, bet tik 20 proc. – žemės riešutus. Tik, mokslinių tyrimų duomenimis, šiuo metu tai užtrunka ilgiau nei praeityje“ – vardijo A.Kavaliūnas.

Daugumai vaikų ir suaugusiųjų bent kartą gyvenime ar dažniau kyla tam tikrų nepageidaujamų reakcijų į maistą. Neretai tam įtakos turi tai, kaip maistas paruošiamas. Verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergenizuojančias savybes, tačiau dauguma žuvies, mėsos, vėžiagyvių, kiaušinių, grūdų alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui.

„Kaip gaminimo būdas lemia produkto alergeniškumą, geriausiai iliustruoja žemės riešutų pavyzdys – JAV beveik kiekvienas vaikas iki 2 metų valgo žemės riešutų sviesto, ir alergija žemės riešutams yra plačiai paplitusi, priešingai nei Kinijoje, kur alergija žemės riešutams yra reta, nors vaikai čia taip pat vartoja daug žemės riešutų, bet ne jų sviesto, žemės riešutai maistui čia vartojami virti“, – dėstė A.Kavaliūnas.

Daugiausia bėdų – dėl šokolado

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, produktas, kurį dažniausiai minėjo tyrimo dalyviai kaip sukeliantį ar kada nors sukėlusį sveikatos sutrikimų, buvo šokoladas – įvairių simptomų jis sukelia kas dešimtam vaikui ir suaugusiajam. Vaikai taip pat dažnai jautrūs kiaušiniams, pienui, apelsinams ar mandarinams, suaugusieji – taip pat apelsinams, mandarinams, kiaušiniams, lazdyno riešutams, obuoliams.

Lygindami Lietuvą su kitomis šalimis, galime rasti tiek panašumų, tiek ir skirtumų. Žinoma, kad dažniausi maisto alergenai yra glaudžiai susiję su skirtinga šalių geografine padėtimi, ekonomine ir socialine raida, nacionaliniais papročiais, tautos genofondu ir gyvenimo būdo skirtumais.

„Alergija sojos baltymams dažnesnė Japonijoje, žuvies baltymams – Skandinavijos šalyse, žemės riešutams – JAV ir Didžiojoje Britanijoje, sraigėms – Italijoje ir Ispanijoje, atogrąžų vaisiams – Pietryčių Azijos šalyse“, – vardijo A.Kavaliūnas.

Daugeliui šalių bendra tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais didėja sergamumas alerginėmis ligomis ir vis daugiau žmonių yra alergiški maistui.