Požeminė perėja, vilniečiams geriau žinoma kaip Panoramos perėja, dabar pilka. Nors dar visai neseniai ji buvo išdažyta įvairiais grafičiais ir piešiniais.

„Tikrai buvo prieš tai gražiau, dabar taip truputėlį niūru, sakyčiau“, – sakė gyventojas.

„Gal gyviau, aišku, kai tos spalvos kažkokios yra“, – svarstė kita vilnietė.

„Ne niūru, o šiek tiek tvarkingiau, o tai betvarkė buvo“, – kalbėjo praeivis.

Profesionalų ir mėgėjų grafičiai sieną puošė nuo 2013 metų, o netrukus spalvų čia vėl atsiras.

Perėja pasipuoš gyventojams puikiai pažįstamu troleibusu. Panašių piešinių miesto valdžia žada ir kitose vietose.

Grafičių atsiras ant Geležinio vilko tilto atramų.

„Abiejų atramų pusėse bus eksponuojami skirtingi meno kūriniai. Taip pat turime Drujos g. patiltę, kur taip pat bus dvi menininkų idėjos – vienoje ir kitoje pusėse“, – sakė Miesto estetikos poskyrio vedėja Rūta Matonienė.

Konkurso būdu atrinktos septynios menininkų idėjos. Piešiniai skirti Vilniaus Žaliosios sostinės metams, tad ir motyvai bus susiję su gamta.

„Yra tam tikros struktūros – augančios, gyvos. Dviejuose meno kūriniuose turime integruotus viename želdinius, kitur – grybieną. Turėsime originalių projektų“, – teigė R. Matonienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau grafičiai nepigūs – darbų įgyvendinimui valdžia skirs beveik 82 tūkstančius eurų. O tai papiktino savivaldybės opoziciją.

„Matant tą 1,5 mlrd eurų biudžetą, net nesigaišino laiko tokiose paprastose, bet svarbiose detalėse, kaip taupyti miesto biudžetą“, – įsitikinęs Vilniaus savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Vydūnas Sadauskas.

Politikas stebisi. Anot jo, savivaldybė ieško pinigų viešojo transporto atnaujinimui ir dėl to kelia kainas gyventojams, tačiau grafičiams lėšų randa.

„Pinigai dvigubi yra lokuojami, kurie galėtų skirti būti viešajam transportui ir kitiems miesto svarbiems dalykams“, – teigė V. Sadauskas.

Troleibusas požeminėje perėjoje gyventojams kainuos 15 tūkst. eurų. Grafičiai po Geležinio vilko tiltu – daugiau nei 12 tūkst. eurų.

LNK stop kadras.

Piešiniais pirmiausiai lyg ir apsidžiaugę, apie pinigus sužinoję, rankas nuleido ir gyventojai.

„Man atrodo, kad dabar yra labiau kur leisti pinigus šiuo metu. Pavyzdžiui – krašto apsauga“, – sakė gyventoja.

„Ne laikas, žinoma. Pinigų trūksta ir taip viskam“, – kalbėjo praeivis.

LNK stop kadras.

„Viešasis transportas neturi būti toks brangus, kaip dabar ruošiasi mums tokią staigmeną padaryti. Ir kitų problemų pas mus labai daug“, – sakė vilnietė.

Nelegalių grafičių valymo darbams savivaldybė taip pat nemažai skyrė – per 1,5 milijono eurų.

„Geriau investuoti į papildomas kameras, kurios atsektų tą grafitį padariusį asmenį, o ne tiesiog spręsti už kitus problemas“, – mano V. Sadauskas.

Tačiau meras Valdas Benkunskas sako – problemas reikia spręsti, o valymo darbai pasiteisino. Pažeidėjų mažiau, o ir baudos didelės – iki 600 eurų.

„Jeigu šitoje srityje leidžiame elgtis visiškai laisvai ir neturime jokios reguliacijos, neturime miesto intervencijos, tada galime turėti daug didesnių problemų, ir tam spręsti reikės daugiau pinigų negu dabar“, – aiškino Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Savivaldybės planuojami nauji grafičiai ragins atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas. Vis tik ir čia opozicijai klausimų kyla.

„Klimato klausimų tikrai nesprendžia, atvirkščiai – juos padidina“, – įsitikinęs V. Sadauskas.

Grafičiams naudojami dažai išskiria daug mikroplastiko. Anot mokslininkų, į aplinką patekusios dalelės daro žalą ekosistemai, o galiausiai ir pačiam žmogui.

„Patekusios į gamtą, gali patekti į organizmus, sukelti įvairius sutrikimus. Tyrimai rodo, kad patekęs į žmogaus organizmą gali prisidėti prie dalies vėžinių susirgimų, kitų sutrikimų“, – sakė „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Racevičius.

Vokiečių mokslininkai atliko tyrimą – paėmė šalia grafičių esančios žemės mėginius. Viename dirvožemio kilograme užfiksavo šimtus tūkstančių mikroplastiko dalelių.

Aplinkosaugininkas D. Racevičius sako, kad Vilniaus sienas būtų galima papuošti kitaip.

„Paveikslą ant sienos galima sukurti ne tik su purškiamais dažais, bet ir su pačiais įvairiausiais. Savivaldybė tikrai gali kaip sąlygą nurodyti konkurse, kad dažai turėtų būti be mikroplastiko“, – teigė jis.

Tokios sąlygos savivaldybė nenurodė, o konkursas jau įvykęs.

„Kiekviena meno rūšis turi savo CO₂ pėdsaką – ar imtume keramiką, ar tapybą, ar bet kokią kitą meno rūšį. Negalime visiškai atsisakyti technologijų, kurios yra naudojamos“, – nurodė R. Matonienė.

Tačiau su menininkais kalbėsis. Tikisi, kad pasirinks mažiausiai taršų variantą.