Stanislovo Moniuškos, Žemaitės, Lauryno Gucevičiaus, neseniai atidarytas Jurgos skveras. Rašytojų sąjunga svarsto galimybę šį sąrašą papildyti ir mokslininko Gintaro Beresnevičius vardu pavadintu skveru.

Norėtų įkurti prie "Suokalbio"

Labiausiai tikėtina, kad 2006 m. mįslingomis aplinkybėmis mirusio rašytojo skveras atsiras K.Sirvydo gatvėje, šalia Lietuvos rašytojų sąjungos buveinės bei baro "Trečias brolis", taip pat žinomo kaip "Suokalbis". Būtent šiame bare 2006 m. vasarą G.Beresnevičių paskutinį kartą matė gyvą. "Trečio brolio" darbuotojų iškviesti policijos pareigūnai rašytoją nuvežė į nakvynės namus "Sala", čia jis ir mirė.

"Kol kas oficialiai to nesvarstėme. Tai tik grupės rašytojų, kurie mano, kad įkurti skverelį G.Beresnevičiui atminti yra tikslinga, siūlymas. Tam, aišku, reikia pinigų. Yra sprendžiami dalykai – galbūt po Naujųjų metų viskas paaiškės, žinosime, kokį gausime finansavimą ir ar apskritai galėsime ką nors daryti kultūros srityje", – "Vilniaus dienai" sakė Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė.

Kliudo "Gedimino 9"

Pašnekovės teigimu, skvero idėją įgyvendinti kiek kliudo šalia įsikūręs prekybos centras "Gedimino 9". Jo konstrukcijos esą gali užgožti memorialą.

"Dabar, žinia, ten yra tik suoliukas, ant kurio prisėda kokie pavargėliai ar jaunimas. Ir alaus išgeria, kai niekas nemato. Iš to skverelio dabar nedaug teliko – "Gedimino 9" viską labai gražiai urbanizavo", – užsiminė B.Jonuškaitė-Augustinienė.

Tad gali būti, kad rašytojai G.Beresnevičiaus skverui ieškos kitos vietos. "Gal net reikėtų geresnės vietos rašytojo atminimui. Nesinori, kad Gintaro skverelyje jaunimas rinktųsi parūkyti ant suoliuko", – pridūrė Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja.

Kalbinta "Gedimino 9" atstovė spaudai Jolanta Gužaitė-Quintus tikino, kad G.Beresnevičiaus skvero kaimynystė būtų labai maloni. "Tačiau skvero vietos ir žemės klausimus sprendžia savivaldybė", – dalykiškai atsakė atstovė.

Apsieitų be pavardės

Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmininkas Vidmantas Martikonis pabrėžė, kad apie G.Beresnevičiaus vardo skverą galvoti dar per anksti.

"Kad ir kaip būtų, yra bendra nuostata – norint skverą ar gatvę pavadinti kokio nors žmogaus vardu, po jo mirties turėtų būti praėję bent dešimt metų. Išbandoma laiku: jeigu žmogų po dešimtmečio prisimena artimieji ir visuomenė, tada jau galima apie ką nors galvoti", – aiškino V.Martikonis.

Tačiau yra galimybė šį reikalavimą apeiti. Neseniai atidarytas Jurgos skveras – memorialas nuo vėžio mirusiai rašytojai Jurgai Ivanauskaitei. Jo pavadinime neminima menininkės pavardė.

"Tai yra Jurgos skveras. O Jurga – ir "Velnio nuotakos" personažas, ir laisvės simbolis. Yra tam tikrų dviprasmybių, tačiau tai Jurgos, o ne Jurgos Ivanauskaitės skveras", – aiškino pašnekovas.

Neoficialiomis "Vilniaus dienos" žiniomis, tokį kelią gali pasirinkti ir G.Beresnevičiaus atminimu besirūpinantys rašytojai: užuot siūlę atidaryti Gintaro Beresnevičiaus skverą, jie skverui parinko Gintaro vardą.

"Tada jau nežinau, – garsiai svarstė V.Martikonis. – Gintaras, aišku, yra tam tikras simbolis. Lietuva – gintarinė šalis... Reikės spręsti. Jeigu toks pasiūlymas bus pateiktas – svarstysime."

Skverų nusipelnė ir bardai

Savo vardo skverus galėtų turėti ir dainuojamosios poezijos atstovai – šiemet nuo vėžio miręs žanro tėvu vadinamas Vytautas Kernagis bei 2006 m. vasarį tragiškai iš gyvenimo pasitraukęs aktorius, režisierius, bardas Saulius Mykolaitis.

"Idėja – gana įdomi. To dar nesvarstėme, bet būtų labai gražu, jeigu sostinės skverai turėtų Vilniuje gyvenusių menininkų vardus. Juolab kad dauguma žmonių juos vis dar prisimena", – dienraščiui sakė Mokytojų namų projektų koordinatorius Juozas Žitkauskas.

Vis dėlto, jeigu tektų rinktis tik vieną anapilin iškeliavusį bardą, Mokytojų namai apsistotų ties V.Kernagio vardu. "V.Kernagis – vienas dainuojamosios poezijos pradininkų. Iš jo idėjų sėmėsi ir S.Mykolaitis, ir daugelis kitų. Net tokie bardai kaip Olegas Ditkovskis ar Saulius Bareikis pažintį su žanru pradėjo nuo V.Kernagio. Skverų Vilniuje labai daug, o kiek dar visokiausių kiemelių senamiestyje", – aiškino J.Žitkauskas.

Beje, pašnekovo teigimu, į valdininkų taip uoliai saugomą dešimties metų termino atsižvelgiama toli gražu ne visada. Kaip pavyzdį jis pateikė Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinę mokyklą. Vienos ryškiausių Lietuvos politinio gyvenimo figūrų vardu mokykla pakrikštyta dar 2000 m. – nei A.Brazausko mirties, nei, juo labiau, minėtų dešimties metų niekas nelaukė.