Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, praėjusį rudenį prie gatvių buvo sumontuota 23 km tokių atitvarų. Kitą žiemą jų vietos bus koreguojamos atsižvelgus į tai, kur bus sodinami nauji medžiai, krūmai ar gėlės – specialistai teigia, kad atitvarai svarbiausi jauniems, neseniai pasodintiems augalams. Tyrimai rodo, kad apsauginiai želdinių atitvarai padeda perpus sumažinti dirvožemio druskingumą, palyginti su neapsaugotomis vietomis.

Pagal naująjį Vilniaus gatvių standartą, pastaruosius kelerius metus medžių ir krūmų juostos sodinamos išilgai pėsčiųjų ir dviračių takų taip, kad atskirtų juos nuo gatvių važiuojamosios dalies. Tokios žaliosios juostos geriau nei veja sulaiko dulkes, sugeria taršą. Karštomis vasaros dienomis medžiai bei krūmai kuria šešėlį pėstiesiems ir dviratininkams, vėsina ir drėkina orą visame mieste.

Jau pernai buvo atliekamas dirvožemio tyrimas, parodęs, kad ten, kur buvo sumontuotos apsaugos nuo sniegą tirpdančių medžiagų, chloridų koncentracija jame neviršija 80 mg/kg. Peržengus šią ribą, augalai tampa labiau pažeidžiami, lėtėja jų augimas, medžiai vėliau sužaliuoja, ant lapų gali atsirasti pažeidimų.

Gatves prižiūrinčios įmonės taip pat jau renka per žiemą susikaupusias sąnašas, kurias įmanoma išvalyti tik ištirpus sniegui. Kad gatvių švarinimas nekenktų aplinkai, jos valomos drėgnuoju būdu, tam naudojamos vakuuminės šlavimo mašinos.