Šį šeštadienį, gegužės 15-ąją, vilniečius ir miesto svečius pakvietė trečioji "Neries regata". Nerimi yrėsi baidarės, plaustai, valtys, įspūdingi drakono ir vikingų laivai.

Šventė dalyviams ir žiūrovams

Vieną dieną per metus Neryje verda gyvenimas. Visi, sugebantys valdyti kokią nors nemotorizuotą plaukiančią priemonę, tempia ją į upę ir varžosi su kitais vandens sporto entuziastais.

Dalyviai į renginį kviečiami rinktis nuo 9 val. Valakupių I paplūdimyje. Čia vyksta dalyvių pasiruošimas, vėliavų kėlimas, laivų paroda. Į regatą šiemet užsiregistravo apie 600 žmonių. Neužsiregistravę internetu iš anksto regatoje varžytis negalėjo. Organizatoriai ragino plaukti kuo originalesnėmis ir linksmiau išpuoštomis priemonėmis – kad būtų smagu ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams.

Vidurdienį Valakupių I paplūdimyje prasidėjo iškilminga šventės atidarymo ceremonija, vyko universitetų skanduočių konkursas, o 13 val. "Neries regatos" dalyviai kirto starto liniją. Finišas jų lauks už 7 km prie Baltojo tilto. Čia susirinkę žiūrovai, palaikymo komandos ir visi neabejingi vandens pramogoms pasitiks "Neries regatos" dalyvius, išvys įvairiausias plaukimo priemones, stebės laivų paradą.

Renginio kulminacija – universitetų komandų varžybos vikingų laivais prie Baltojo tilto, prasidėsianti maždaug 14.30 val. Ant kranto visų susirinkusiųjų bei dalyvių lauks kitos smagios pramogos, šokiai.

Ragina bendrauti

Nors regatoje varžosi įvairių universitetų iš Lietuvos ir užsienio komandos, organizatoriai užtikrino, kad dalyvauti gali visi norintys. "Universitetai tiesiog yra kaip nedidelė ašis, aplink kurią viskas sukasi, taip mums lengviau mobilizuoti žmones. Mes norime, kad ši regata taptų draugų, kartų susitikimo švente ir galime džiaugtis, kad taip po truputį ir vyksta – tarp užsiregistravusių yra tokių, kurie dalyvaus trečius metus iš eilės", – džiaugėsi organizacinio komiteto pirmininkas Gintautas Vidžiūnas.

Organizatoriai nuogąstauja tik dėl oro sąlygų, tačiau bet kokiu atveju regata įvyks. Pasak G.Vidžiūno, dalyvių skaičių lemia dvi svarbiausios priežastys: ekonominė krizė, nes įsigyti baidarių ar plaustų reikmenų kainuoja, o žmonės dabar skaičiuoja kiekvieną centą, ir oras renginio dieną. "Iki šiol dvejus metus buvo labai geras oras, vasariškai karšta. Žiūrėsime, ar šiemet taip pat seksis. Tačiau tikiu, kad aktyvūs žmonės ateis bet kokiu atveju", – vylėsi jis.

Dalis entuziastų išsilakstė

Dar viena priežastis, dėl kurios regata praranda dalį entuziastų, – emigracija. "Dabar man padeda keli draugai, kurie aktyviai dalyvaudavo, bet vienas yra Airijoje, kitas Vokietijoje, visi išsilakstę, bendraujame internetu. Kadangi jie būdavo aktyvūs, aplink juos burdavosi nemažos žmonių komandos. Tačiau turbūt nieko keista, kad taip yra, kai valdžios požiūris į žmones toks. Mes šitam renginiui, pavyzdžiui, nė cento negavome", – apgailestavo G.Vidžiūnas.